- Speciali LRT RADIJO laida, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pensijos Graikijoje siekė 1600 eurų ir žmonės streikavo, ėjo į mitingus, o mums, ištrūkusiems iš sovietinės imperijos, užtenka ir mažų pensijų. Taip LRT RADIJUI sako Antikorupcinės N. Puteikio ir K. Krivicko koalicijos narys Vytautas Jurgis Kadžys. Partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Algimantas Dumbrava teigia, kad pensininkų padėtį pagerintų 5 proc. solidarumo mokestis, siūlomas didžiosioms bendrovėms. Kristupo Krivicko nuomone, toks mokestis turėtų būti taikomas ir jauniems, gerai uždirbantiems asmenims.
Prioritetas – pensijų kėlimas
Turi būti priimtas konstitucinis įstatymas, aiškiai pasakantis, kad pensijų negalima mažinti jokiais atvejais, sako partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Almantas Petkus. Jo teigimu, ištikus krizėms valstybė gali ieškoti įvairių sprendimų, kaip stabilizuoti situaciją, bet pensijų liesti nedera. A. Petkaus nuomone, pensininkai laukia, kad jiems bent šiek tiek būtų pakeltos pensijos: „Jie laukė papildomų pinigų, o per pastaruosius ketverius metus tesugebama grąžinti praėjusios vyriausybės nusavintas pensijas.“
V. J. Kadžys tvirtina, kad Lietuvos pensininkų partija vis bandė atkreipti valdžios dėmesį į vargingą pensininkų padėtį, bet šie prašymai sunkiai sklido. „Nesutinku su partijos „Tvarka ir teisingumas“ pasakymu, kad viskas padaryta. Pensijos dar negrąžintos ir nesvarstomos. Šis įstatymas kažkaip praslydo, jis dar nepriimtas“, – aiškina V. J. Kadžys. Jis įsitikinęs, kad pirmasis dalykas ir turi būti pensijų grąžinimas valstybės tarnautojams arba, jei kai kurie mirę, jų palikuonims.
V. J. Kadžys teigia, kad situaciją pasikeistų, jei Seime atsirastų nesavanaudis pensininkų atstovas. „Visi mes turime įdėti savo indėlį. Per 26 metus aš nieko neprivatizavau, nepavogiau iš valstybės, o kai 1990 m. ėjau jos ginti, galvojau, kad valstybė šventa vieta“, – pasakoja politikas.
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Algimantas Dumbrava, kalbėdamas apie pensijas, sako, kad dabar ji mokama iš dviejų dalių – bazinės ir individualiosios, bet tai turėtų pasikeisti priėmus tam tikrą socialinį modelį: „Bazinės pensijos dalis bus perkelta į valstybės biudžetą, o tai didelis ramstis socialiniam draudimui, kuriame atsilaisvins kažkiek lėšų. Tos lėšos tikrai mažos – metams reikia daugiau nei milijardo.“
A. Dumbravos nuomone, jei viskas pavyks, pinigai iš Sodros bus atlaisvinti ir pensijos pamažu ims kilti, atsiras du finansavimo šaltiniai. Tai, anot jo, daryti reikia kuo greičiau, bet kaip greitai toks planas bus įgyvendintas – jau kitos vyriausybės reikalas.
Pensijų ir ekonomikos augimas
K. Krivickas, Antikorupcinės N. Puteikio ir K. Krivicko koalicijos narys, užsimena apie „Tvarkos ir teisingumo“ plane numatytą kelionių programą senjorams. Jo nuomone, reikia pačių pensininkų paklausti, ar jiems tokia programa reikalinga. „Noriu akcentuoti, kad Lietuva yra vienintelė arba viena iš kelių šalių, nepasirašiusių Europos socialinės chartijos punkto, užtikrinančio orų pragyvenimo lygį pensininkams“, – teigia pašnekovas.
K. Krivicko įsitikinimu, taip pasielgta, nes lengviausia atimti iš mažo vaiko arba seno žmogaus: „Toks asmuo tyliai ramiai nueis į kampą, langų greičiausiai nedaužys. Praėjusios krizės akivaizdoje buvo tiesiog ateita, iš svetimos kišenės ištraukti ne savi pinigai, o dabar svarstoma, kaip greitai juos galima grąžinti. Visos pajėgos turi būti sutelktos tam, kad jie būtų kuo skubiau grąžinti.“
Kitas dalykas, kurį pamini K. Krivickas, tai augantis BVP. „Ekonomistai sako, kad Lietuvos BVP per metus paauga bent po 2,5–3 proc. Tad labai paprasta – reikia susieti pensijas su valstybės augimu. Jei auga šalies ekonomika, tai valdžia turi dirbti taip, kad tai pajustų visi socialiniai sluoksniai – tiek jaunos šeimos, tiek pensininkai.“ Anot K. Krivicko, tokiu atveju pensininkai ir patys galėtų nuvykti į keliones, nueiti į teatrą, išgerti arbatos, nusipirkti knygą ir net lauktuvių anūkams.
A. Dumbrava kalba apie „Tvarkos ir teisingumo“ programoje esantį, siūlomą įvesti solidarumo mokestį. „Mokestis siūlomas tiems, kurių apyvartos didžiulės, yra per 100 mln. eurų, tai – bankai, prekybos centrai ir pan. Jie galėtų mokėti tą 5 proc. solidarumo mokestį ir taip papildyti valstybės biudžetą“, – aiškina jis.
Be to, priduria A. Dumbrava, vyrauja netinkamas požiūris: „Jau trejus metus registruotas mano pasiūlymas dėl žmogaus, sulaukusio 80 metų, keliavimo. Visose šalyse yra tokį žmogų lydintis asmuo, kuris gauna tokią pat nuolaidą, apie 80 proc.“ Lietuvoje, kaip teigia A. Dumbrava, to nėra – lydintysis už kelionę turi mokėti visą kainą. Tokius dalykus, jo teigimu, reikia spręsti, nes kai kurie žmonės dėl to negali keliauti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: svarstome stebėjimo radarais paremti Vokietijos oro gynybos koaliciją
NATO-Ukrainos tarybos posėdyje penktadienį dalyvaudamas krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Lietuva svarsto galimybę prisidėti prie Vokietijos oro gynybos koalicijos oro stebėjimo radarais, pranešė Kra&scaro...
-
G. Nausėda apie parduotą „Vičiūnų grupės“ verslą Rusijoje: geriau vėliau negu niekada13
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po dvejus metus trukusio proceso pardavus verslą Rusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog jis par...
-
G. Nausėda: pranešėjo komisijos darbas kartais priminė Stalino komisiją4
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios Seimo komisijos darbą prezidentas Gitanas Nausėda palygino su buvusio sovietų diktatoriaus Josifo Stalino veiklos metodais. ...
-
G. Nausėda sureagavo į kritiką: ne A. Bilotaitės reikalas man nurodinėti, ką aš turiu šnekėti58
Apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą pranešęs ir dėl to kritikos susilaukęs prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad ne vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės reikalas yra nurodinėti, ką jam šnekėti. ...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Žiniasklaida: V. Semeškai paliekant KAM, Gynybos resursų agentūroje dirbti pradėjo jo marti10
Konservatoriui Viliui Semeškai 2022 metais paliekant krašto apsaugos viceministro postą, prieš šios ministerijos veikiančios Gynybos resursų agentūros (GRA) prisijungė politiko būsimoji marti, rašo portalas „Delfi...
-
A. Bilotaitė sukritikavo prezidentą: apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą turi komentuoti tarnybos9
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sukritikavo prezidento Gitano Nausėdos sprendimą pranešti apie galimų Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą. Pasak ministrės, skelbti šią informaciją tarnybų, o ne politi...
-
G. Landsbergis: tankų galime laukti, oro gynybos reikia šiandien10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lauryno Kasčiūno pasiūlymas sparčiau vystyti oro gynybą yra racionalus, nes tai yra didesnis Lietuvos gynybos poreikis nei tankai. ...
-
Ministras: tokie įvykiai, kaip Izraelio ataka, didina visa apimančio konflikto riziką5
Tokie įvykiai kaip Izraelio smūgis Iranui, apie kurį skelbia JAV žiniasklaida, didina visa apimančio konflikto riziką, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Landsbergis: svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant ET – parama Ukrainai6
Svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant Europos Tarybai (ET) bus parama Ukrainai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...