„Tvarkiečiai“ teisme prašys ypatingo statuso „Pirk dramblį“ bylai

„Laukiame, kol bus paskirtas teismo posėdis, kreipsimės į teismą, kad būtų suteiktas ypatngas statusas šiai bylai, kad byla būtų nagrinėjama kuo greičiau, kuo operatyviau, tegul daro tuos posėdžius nors po dešimt valandų, mes pasirengę bendradarbiauti, nes partijos kokių nors veiksmų nematome“, – Žinių radijui sakė „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas parlamentaras Remigijus Žemaitaitis.

„Pasidarėme vidinį auditą, užsisakėme teisinį auditą, toje vietoje yra – kad keletas žmonių naudodamiesi partijos įtaka galėjo veikti savo asmeninei naudai“, – pridūrė jis.

Bylą, kurioje įtarimai dėl korupcijos pateikti ir partijai, ir jos buvusiam atsakingam sekretoriui Rimui Antanui Ručui bei dar penkiems verslininkams, teisėsauga teismui perdavė gegužę.

Įtarimai šioje byloje pateikti verslininkams Rolandui Skaisgiriui, Peisachui Kačerginskiui, Giedriui Rakauskui, Vytautui Baniui ir Justinui Garliauskui.

Prokurorų duomenimis, iš kyšių ar neteisėtai iššvaistyto turto galbūt gautus daugiau nei 350 tūkst. eurų (1,2 mln. litų) „Tvarka ir teisingumas“ panaudojo savo veiklai viešinti.

Tyrimas pradėtas kilus įtarimams, kad privačios bendrovės padengė dalį partijos „Tvarka ir teisingumas“ remiamo renginio „Pirk dramblį“ sąnaudų.

Teisėsauga nurodo, kad partija veikė per atsakingąjį sekretorių, kuris pažadėjo ir susitarė su verslininku R. Skaisgiriu priimti kyšį šio paramos koncerto forma. Jos duomenimis, šį 68 tūkst. eurų vertės kyšį priėmė buvęs Seimo narys R. A. Ručys.

Anot pareigūnų, per koncertą „Pirk dramblį“ viešinta partija ir jos lyderiai, formuojant apie juos palankią visuomenės ir rinkėjų nuomonę.

R. A. Ručys įtariamas pažadėjęs paveikti tuometinius Vidaus reikalų ir Aplinkos ministerijų valstybės tarnautojus, kad jie sudarytų išskirtines sąlygas laimėti nurodytoms įmonėms organizuojamus viešuosius pirkimus.

Derybos su valdančiaisiais tikrai vyksta

Tvarkos ir teisingumo (TT) partijos pirmininkas R. Žemaitaitis sako, kad TT frakcijos derybos su valdančiąja dauguma tikrai vyksta. Pasak R. Žemaitaičio, praėjusią savaitę jis buvo susitikęs su Vyriausybės vadovu Sauliumi Skverneliu, ir matomas derybų pasistūmėjimas. R. Žemaitaitis taip pat teigia, kad žodinio susitarimo tarp frakcijų neužteks, pasak jo, reikės pasirašyti bendrą frakcijų susitarimą.

„Protingiausia būtų pasirašyti susitarimą tarp TT frakcijos, „socialdarbiečių“ ir „valstiečių“ frakcijų bendradarbiavimo Seime“, - teigė TT pirmininkas.

Pasak jo, šiuo metu TT frakcija yra opozicijoje, bet derybos su valdančiąja dauguma vyksta gana intensyviai.

„Kol kas esame opozicijoje. Vyksta derinimas dėl teksto, dėl tam tikrų sprendimų dabartinės valdančiosios daugumos palaikymo, kad būtų galimas toks frakcijų palaikymas Seime. (...)“, - penktadienį „Žinių radijui“ teigė R. Žemaitaitis.

Pasak R. Žemaitaičio, susitikime su S. Skverneliu buvo aptarti TT frakcijos pasiūlymai. Pasak TT pirmininko, iš penkiolikos punktų liko suderinti tik du.

„Praėjusią savaitę buvome susitikę su Vyriausybės vadovu Sauliu Skverneliu. Mes pakalbėjome apie penkiolika punktų, kuriuos TT pateikė. Iš jų trylikai punktų yra pritarta, dėl dviejų punktų dar vyksta diskusijos (...), ypač dėl pelno mokesčio dvidešimt penkių procentų atitenkančios dalies savivaldybėms ir dėl statutinių pareigūnų pensijos nuskaitymo, kur Andriaus Kubiliaus Vyriausybės laikotarpiu ji buvo atimta, ir dabar vyksta diskusijos, kaip tą dalyką reikėtų išspręsti“, - sakė TT pirmininkas.

Pasak TT pirmininko, nors ir bus pasirašyta frakcijų sutartis, tai nereiškia, kad TT frakcija palaikys visus valdančiosios daugumos sprendimus.

„Už bet kokius sprendimus niekas nebalsuoja. Pirmiausia dėl loginio mąstymo ir kad surastume bendrą sprendimą reikia labai daug diskutuoti. Mes esame aiškiai pasakę, kad sprendimai, kurie stumiami buldozerio principu ir kurie gal nėra tokie priimtini mums, palaikymo negali sulaukti. (...)“, - sakė R. Žemaitaitis.

Apie potencialų susitarimą su TT frakcija Seime valdantieji prabilo dar vasarą. „Tvarkiečių“ patraukimas savo pusėn leistų valdantiesiems tikėtis surinkti daugiau nei 71 balsą, reikalingą norint priimti įstatymus be opozicijos palaikymo. LŽVS frakcija Seime turi 55 vietas, LSDD - 11, TT - 7.