- Vytenis Radžiūnas, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Buvę vyriausybės vadovai – Gediminas Kirkilas, Andrius Kubilius ir Algirdas Butkevičius – dabartinį premjerą Saulių Skvernelį ragina kuo greičiau įgyvendinti švietimo ir mokslo bei sveikatos apsaugos reformas, nors proveržių reikėtų ir kitose srityse.
Ar ši vyriausybė išbus visą kadenciją, pasak politikų, priklausys nuo prezidento rinkimų.
Suėjo metai nuo tada, kai prisiekė naujos kadencijos Seimas. Vieni svarbiausių šios kadencijos parlamentarų priimtų sprendimų – tai, kad nuo 2018 m. sausio ligos išmokos galės būti skiriamos ne tik tėvams, bet ir sergančius vaikaičius prižiūrintiems seneliams, priimtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, įteisintas draudimas bet kokia forma smurtauti prieš vaiką, taip pat priimtos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, pagal kurias nuo 2018 m. arba nuo 2020-ųjų bus visiškai uždrausta alkoholio reklama, alkoholį bus leidžiama įsigyti asmenims nuo 20-ies metų, bus sutrumpintas prekybos alkoholiu laikas.
Kokius įvykdytus šios vyriausybės darbus įvardija ankstesnių kadencijų premjerai?
Socialdemokratų vyriausybei 2006–2008 metais vadovavęs parlamentaras G. Kirkilas LRT.lt teigė galintis išskirti kelis pozityvius dalykus.
„Vyriausybė išlaikė finansinį stabilumą, ir tai yra labai svarbus dalykas. Vyriausybė išlaikė įsipareigojimus gynybai, kas yra labai sudėtinga mūsų situacijoje, nes finansavimo reikalauja kone visos sritys. Finansavimas gynybos srityje yra vienas iš prioritetinių. Manau, kad saugumu užsienio politikoje ši vyriausybė ir tęsia darbus, ir dirba gana nuosekliai.
Manau, kad visiškai sėkmingai dirba Energetikos ministerija, su savo uždaviniais susidoroja Susisiekimo ministerija“, – pažymėjo G. Kirkilas.
2008–2012 m. A. Kubiliaus vadovaujama vyriausybė buvo pirmoji atkurtos nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kuri išbuvo visus ketverius metus nepakeista. Tuometis premjeras A. Kubilius teigia negalintis įvardyti sėkmingų S. Skvernelio vadovaujamos vyriausybės darbų.
„Gero tiek, kad kažko labai blogo per daug nėra padarę. Nieko didelio ir svarbaus nėra padaryta“, – konstatavo A. Kubilius. LRT.lt politiko pasiteiravus, kodėl, jo nuomone, valdantiesiems nieko nepavyko nuveikti, kalbėjo: „Aš manau, problema ta, kad „valstiečiai“ buvo nepasiruošę dideliems darbams. Tai natūralu – nauji žmonės. Net ir vyriausybė, kuri lyg ir surinko savo sričių specialistus ir iš pradžių neblogai atrodė, neturi politinės patirties, aiškesnių sisteminių idėjų. Kol suras, praeis daug laiko. Bendras vaizdas dabar toks, kad trypčiojama vietoje, niekas nevyksta. Nieko blogo nedaro, bet ir nieko gero nepadaro.“
Gero tiek, kad kažko labai blogo per daug nėra padarę. Nieko didelio ir svarbaus nėra padaryta.
Tuo metu 2012–2016 m. vyriausybės vadovu dirbęs A. Butkevičius rado gerų žodžių S. Skvernelio vadovavimui.
„Dabartinės vyriausybės veiklą vertinu dvejopai. Pirmiausia tam tikrose srityse išliko tęstinumas. Tai sveikintina, tai parodo tam tikrą politinę brandą. Kai perėmiau valdžią iš A. Kubiliaus, visus pradėtus ar paruoštus energetinius projektus išskyrėme kaip strateginius –turiu omeny SGD terminalą, elektros jungtis su Švedija ir Lenkija, dujotiekių pralaidumo padidinimą, elektros tinklų sinchronizaciją su Vakarais. Šiuo metu vyriausybės įgyvendinama fiskalinė politika vykdoma toliau, kad biudžeto pajamos ir išlaidos būtų subalansuotos.
Turiu pastebėti, kad ankstesnės vyriausybės paruošti įstatymų projektai, kurie buvo pateikti Seimui ir nebuvo priimti ar buvo likę ministerijų stalčiuose, buvo iš naujo perregistruoti, pateikti Seimui ir priimti. 36 proc. praėjusią sesiją priimtų projektų buvo [parengti] anos vyriausybės“, – skaičiavo A. Butkevičius.
Kritika – dėl švietimo, sveikatos apsaugos, M. Dargužaitės
LRT.lt kalbinti ekspremjerai pasigenda rimtesnio požiūrio į švietimą ir sveikatos apsaugą.
„Socialinė sritis yra silpnesnė [šioje vyriausybėje], čia reikia patirties ir tinkamo požiūrio. Iš tikrųjų reikia realiai daryti proveržį aukštojo mokslo sistemoje, pačiai Švietimo ir mokslo ministerijai ryžtingiau [dirbti] kartu su Seimu, kuris priima įstatymus. Matyti, kad yra nesusikalbėjimo, štai ir dabar kalbamės su aukštųjų mokyklų dėstytojais. Blogiausias dalykas yra net ne atlyginimai, o neaiškumas, kokiu keliu bus žengiama. Reikia apsispręsti, ar atsisakyti krepšelių, kurie, panašu, nepasiteisino – praėjo jau 10 metų, o visi tuo nepatenkinti. Gal tuomet reikėtų pereiti prie programavimo, konsoliduoti aukštąsias mokyklas. Sveikatos apsaugos sritis taip pat turi turėti aiškesnę poziciją. Yra sričių, kur reikėtų gerokai pasitempti“, – komentavo G. Kirkilas.
Buvusios vyriausybės vadovas A. Butkevičius taip pat ragina kuo greičiau įgyvendinti švietimo ir mokslo, sveikatos apsaugos reformas.
„Kai buvau premjeru, galvojau, kad atsiras didesnis ryžtingumas ir iš universitetų rektorių, nes universitetai yra autonomiški. Bet dabar galiu pasakyti, kad tuo metu reikėjo griežtesnio požiūrio. Tuo metu stengiausi daugiau viską toleruoti, tikėjausi, kad universitetai patys pateiks pasiūlymų, kokių studijų programų atsisakys, jų nedubliuos, ir bus galima greitai įgyvendinti reformą. Pripažįstu, kad mano valdymo laikotarpiu šitas darbas nebuvo atliktas. Analogiškai yra su sveikatos apsaugos sistema.
Bijau, kad neatsitiktų taip, kad, jei ministras pirmininkas kandidatuos prezidento rinkimuose, struktūrinės reformos gali vėl sustoti, ir 2019 metais tuomet pamatytume didesnes pasekmes valstybei“, – prognozavo A. Butkevičius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Baigėsi parašų rinkimo terminas prezidento rinkimuose: V. Tutkus į VRK atvyko paskutinėmis minutėmis
Ketvirtadienį baigėsi parašų rinkimo terminas pretendentams į kandidatus prezidento rinkimuose. ...
-
Po STT sprendimo opozicija toliau stabdo NSGK darbą
Opozicija stabdys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) darbą iki tol, kol nebus sulaukta Generalinės prokuratūros patvirtinimo, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimų dėl viešųjų pirkim...
-
E. Vaitkus VRK įteikė per 31 tūkst. parašų siekiant dalyvauti prezidento rinkimuose1
Prezidento rinkimuose dalyvauti ketinantis medikas Eduardas Vaitkus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) ketvirtadienį įteikė per 31 tūkst. parašų. ...
-
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis G. Jeglinskas VRK pateikė per 26 tūkst. parašų
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 26 tūkst. rėmėjų parašų. ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Prezidento posto siekiantis A. Veryga VRK pateikė per 36 tūkst. rinkėjų parašų
Prezidento posto ketinantis siekti buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 36 tūkst. rėmėjų parašų. ...
-
Prezidento posto siekiantis I. Vėgėlė VRK pateikė per 36 tūkst. rinkėjų parašų
Prezidento posto siekiančio Igno Vėgėlės atstovai ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 36 tūkst. jo kandidatūrą remiančių rinkėjų parašų. ...
-
V. Bakas: Seimo komisijos narių klausimai sukėlė tarnybų vadovų isteriją
Seimo tyrimas dėl buvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūno pateiktos informacijos apie žvalgybos tarnybos galbūt atliktą paslaugą kandidatui į prezidentus Gitanui Nausėdai ir tyrėjų klausimai sukėlė tirtų institucijų vadovų isteri...
-
STT nutarė nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl galimos korupcijos krašto apsaugoje18
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje. ...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...