Trigalvis konservatorių dešimtukas: pirmąkart juos į rinkimus veda nepartinis asmuo

Už krikdemų sparną

Palyginti su praėjusių Seimo rinkimų konservatorių dešimtuku pokyčių yra, bet daugelis jų jau buvo žinomi anksčiau. Išskyrus du. Pirmas – kad vidinį reitingavimą triuškinamai laimės krikdemiškojo sparno atstovas Laurynas Kasčiūnas, nuo antros jame – Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės atitrūkęs net arti pusšimčio balsų (atitinkamai 2976 ir 2491 balsų). Pirmieji du sąraše – Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis – nereitinguoti.

Vos pirmą kadenciją Seime baigiantis L.Kasčiūnas tokį bendrapartiečių palaikymą aiškino taip: „Visų pirma, stengiausi būti aktyvus Seimo narys. Nors konservatoriai opozicijoje, turėjau daug siūlymų nacionalinio saugumo, taip pat socialinės apsaugos srityse. Be to, nebijojau kritikuoti valdančiųjų sprendimų. Daug iniciatyvų lėmė mano nacionalinį matomumą, o kai esi aktyvus, ir žiniasklaida pastebi. Antra, partija yra bendruomenė, tad daug dirbau partijos viduje, bendravau su skyriais, padėjau savivaldos rinkimuose ir kitais klausimais.“ L.Kasčiūnas iš tiesų išsiskiria iš daugelio jaunųjų konservatorių tuo, kad bendrauja su partijos skyriais tiesiogiai, o kiti jaunieji politikai apsiriboja įrašais feisbuke. Be to, reitingo lyderis pabrėžia, kad aktyviai dirbo visus ketverius metus, ne tik artėjant rinkimams.

L.Kasčiūnas – 38-erių vilnietis, keturių vaikų tėvas, politikos mokslų magistras, socialinių mokslų daktaras. Iki tapdamas parlamentaru jis per dešimt metų įvairiuose tyrimų centruose dirbo analitinį darbą, vadovavo Rytų Europos studijų centrui, dėstė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Politologas gilinosi į Lietuvos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos klausimus.

2009 metais tuometė Seimo pirmininkė Irena Degutienė pakvietė jį tapti jos patarėju užsienio politikos klausimais. Anuomet pasigirdo abejonių dėl tokio pasirinkimo, mat L.Kasčiūnas anksčiau buvęs Nacionaldemokratų partijos, kovojusios prieš Lietuvos stojimą į Europos Sąjungą, nariu, net jos vadovo radikaliojo Mindaugo Murzos pavaduotoju.

Bet šiandien L.Kasčiūnas sako, kad jis – ne euroskeptikas: „Esu už Europos Sąjungą, tik klausimas – už kokią. Ji neturi virsti federaliniu dariniu“.

Konservatoriai į reitingo viršūnę iškėlė ne vienintelį krikdemų sparno atstovą: šio sparno lydere daug metų buvusi Irena Degutienė nutarė trauktis iš aktyvios politikos ir rinkimuose nebekandidatuos, bet į pirmą dešimtuką tarp reitinguotųjų pirmas pateko L.Kasčiūnas, trečias – Paulius Saudargas, šeštas – Audronius Ažubalis.

Gal patiems konservatoriams ne itin patinka G.Landsbergio brėžiama labiau liberali partijos kryptis, jei tokio palaikymo susilaukė krikdemiškieji politikai?

Iš 35 pozicijos – į elitą

Konservatorių pirmininkas G.Landsbergis taip pat nelinkęs absoliučiai pasitikėti bendrapartiečių nuomone. Konservatoriai, skirtingai nei liberalai ar socialdemokratai, negalėjo reitinguoti ne vieno, bet dviejų pirmų pavardžių rinkimų sąraše. Juos čia pranoko tik valstiečiai, neleidę reitinguoti pirmojo trejetuko. Maža to, abu konservatorių sąrašo lyderiai turėjo teisę koreguoti sąrašą. Šia teise jie pasinaudojo, švelniai tariant, iš peties.

Taip dešimtuke atsirado antras netikėtumas – kaunietė Jurgita Šiugždinienė: ji tapo devinta, nors bendrapartiečiai reitinguodami jai skyrė tik 35 poziciją. Viena vertus, pakilti net per 26 pozicijas politikė gal ir nusipelnė – juk buvo TS-LKD programos rengimo darbo grupės vadovė. Su šia politike konservatoriai sieja viltis ir susigrąžinti kauniečių pasitikėjimą. Pernai lapkritį ji išrinkta Kauno miesto skyrių sueigos pirmininke, savivaldos rinkimuose vedė kauniečių konservatorių sąrašą, kuris laimėjo aštuonis mandatus, o mero rinkimuose liko antra tarp septynių kandidatų.

Daug apkalbų sukėlė sprendimas J.Šiugždinienę (viduryje) pakelti net į devintą vietą kandidatų sąraše, nors bendrapartiečiai reitinguodami jai skyrė tik 35 poziciją.

J.Šiugždinienės patirtis valstybės valdymo srityje neabejotina: 2009–2012 metais ji vadovavo Ministro pirmininko tarnybos Strateginio valdymo departamentui, buvo ministro pirmininko kanclerio pirmąja pavaduotoja ir kanclere. Daugiau kaip dešimt metų keliolikos šalių valdžios institucijas konsultavo viešojo valdymo klausimais. Ji – socialinių mokslų daktarė, buvusi Kauno technologijos universiteto prorektorė ir laikinoji rektorė, buvusi Jungtinių Tautų Organizacijos patarėja.

Vis dėlto, stebisi kai kurie partijos senbuviai, jei toks didelis Kauno skyrius būtų vieningai palaikęs savo pirmininkę ir dar paraginęs kitus, jei ji pati būtų daugiau bendravusi ne tik su partijos viršūnėle, gal ir jos pradinė vieta reitinge nebūtų tik ketvirtojo dešimtuko viduryje. O gal partijos nariams nelabai patinka ir jai vadovaujant parengta programa? Skirstydamiesi po partijos tarybų skyrių atstovai neslepia nuoskaudos, kad net čia jų balsas ne itin girdimas. Tad dabar ne veltui partiečiams kyla klausimas, ko vertas reitingavimas, jei sąraše vienasmeniškai vietą galima pakelti net per 26 pozicijas. Bet, žinoma, galutinį tašką sąraše jau sudės rinkėjai.

Keistos rokiruotės

Nustebino ir antrame dešimtuke G.Landsbergio ir I.Šimonytės padarytos rokiruotės, tiesa, čia šuoliai ne tokie drastiški. Štai buvusi europarlamentarė Laima Andrikienė pakelta iš 21–22 į 15 vietą. Politikė tikrai turi daug patirties, kuri praverstų Seimui. Tačiau ne vienas konservatorius neoficialiuose pokalbiuose svarstė, gal ją bus užtaręs partijos patriarchas Vytautas Landsbergis, mat jaunajam Landsbergiui L.Andrikienė yra smarkiai rėžusi. Politikė yra viešai išsakiusi kritiką ir ankstesnės konservatorių vadovybės atžvilgiu, o 2016 metais į viešumą pateko jos laiškas G.Landsbergiui, kuriame ji piktinasi, jog šis taiko dvigubus standartus ir puola tuometį Lazdijų rajono merą Artūrą Margelį dėl viešųjų pirkimų skaidrumo. „Jei manote, kad taip elgdamasis pats atrodysite geriau – objektyvus, reiklus, sąžiningas pirmininkas, tai tokio rezultato nebus. Nes ta pačia logika vadovaujantis mūsų partijos pirmininką Priežiūros komitete tektų svarstyti dažnai ir reikalauti principingų išvadų. Bet taip nesielgiame!“ – rašė L.Andrikienė, matyt, primindama skandalą, susijusį su G.Landsbergio žmonos privačios mokyklos verslu.

Beje, tuo metu G.Landsbergis buvo Europos Parlamento (EP) narys, o L.Andrikienė – pirma už brūkšnio. Po intensyvių raginimų G.Landsbergiui grįžti į Lietuvą rengtis Seimo rinkimams, likusią laisvą vietą EP užėmė L.Andrikienė.

Tolesniuose sąrašo dešimtukuose pirmieji du jo asmenys padarė ir dar nemažų korekcijų: Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Gvidas Rutkauskas iš 55 pozicijos pakeltas į 30, rinkimų štabo vadovas Andrius Vyšniauskas iš 45 į 35, visuomenininkas, mokytojas Kristijonas Bartoševičius, „Dviračio žiniose“ išgarsėjęs kaip „Mėslitos“ direktorius Saulius Poška, iš 121 į 106.

Dar labiau nuostabą bendrapartiečiams sukėlė sąraše atsiradusios naujos, visai nereitinguotos pavardės: kur kas aukščiau už daugelį partijos aktyvių narių 29 pozicijoje atsirado publicistė Liudvika Pociūnienė, 42-oje – Klaipėdos universiteto profesorius, Lietuvos kariuomenės vyresnysis patarėjas Valdas Rakutis.

Naujokai – toli

Beje, kalbant apie sąrašo naujokus, panašu, nelaimingi liko visi – tiek jie, tiek partijos senbuviai. Kitos partijos, jei jau kviečiasi gerai žinomą asmenį, kurį mato kaip vertingą partijai asmenį ne tik per rinkimus, suderinę su bendrapartiečiais jam skiria vietą sąraše jo nereitinguodami. Konservatoriai naujokus „įmetė“ į bendrą katilą.

Buvusiam prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjui Mindaugui Lingei dar teko nebloga – 25 vieta (reitinge buvo 24), buvusiam kariuomenės vadui Arvydui Pociui – 31-a (reitinge buvo 28). Bet, pavyzdžiui, garsus vaikų psichologas Linas Slušnys atsidūrė tik 54 pozicijoje (reitinge 51), buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas – 59-oje (reitinge 58).

Bet partijos narių valia pelnytai toli atsidūrė perbėgėliai. Šįsyk su konservatoriais į rinkimus eina net trys buvę Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nariai – kas galėjo pagalvoti, kad šios partijos giminingos. Bet Justas Džiugelis – tik 45-as (reitinge – 40-as), Bronislovas Matelis – 63-ias (reitinge – 73-ias), Raimundą Martinėlį konservatoriai kelia tik vienmandatėje Sėlos rytinėje apygardoje.

Nemažai naujokų gavo vienmandates apygardas, ne vienu atveju smarkiai papiktinę partijų skyrius. Protestuota ir dėl R.Martinėlio kandidatūros – Rokiškio skyrius vienbalsiai buvo patvirtinęs savo kandidatę, rajono tarybos narę, konservatorę nuo 2008 metų, pedagogę Dijaną Meškauskienę. O R.Martinėlį iškėlė ir patvirtino Kupiškio skyrius, nors į šią apygardą patenka tik viena šios savivaldybės apylinkė. Rokiškėnai viešai pareiškė, kad primestinio kandidato nerems. R.Martinėlis į Seimą išrinktas vienmandatėje, kaip savarankiškai išsikėlęs, bet kandidatavo ir su „Tvarkos ir teisingumo“ sąrašu, o Seime iki pernai vasario buvo LVŽS frakcijoje.

Pasipiktinimo buvo ir kituose skyriuose, retoriškai klausiant, ar vietos politikai – tik rinkimų plakatams klijuoti?

Kartų kaita įvyko

Tad, galima sakyti, kad prieš šiuos rinkimus TS-LKD ryškesnė takoskyra ne tiek tarp kartų, kiek tarp sostinės ir skyrių, tiesa, ne didmiesčiuose ir amžiaus vidurkis didesnis.

Kartų kaita daug šurmulio sukėlė prieš 2016-ųjų rinkimus. Partijos pirmininko postą, kaip ironizuota, vos ne paveldėjęs konservatorių patriarcho V.Landsbergio vaikaitis savo debiutiniuose Seimo rinkimuose aplink save būrė jaunimą, buvo kilę skandalėlių, kad jie proteguojami, daugiau reklamuojami, partijos senbuviai piktinosi, kad iš jų atimtos vienmandatės apygardos, kuriose jie ne vienus metus laimėdavo.

Nors rinkimų konservatoriai nelaimėjo, bet pasirodė neblogai, o kai kurie debiutantai, tiesa, toli gražu ne visi, dabar sulaukė nemažo partijos palaikymo. Pirmą kadenciją Seime dirbanti Monika Navickienė 2016-ųjų sąraše buvo 25-a, o dabar reitingavime net pateko į dešimtuką, ir tik dėl J.Šiugždinienės rotacijos liko už jo ribos. Gintarė Skaistė buvo 35-a, o šiuose rinkimuose – 18-a. Socialinių mokslų daktarės laipsnį turinti politikė spėjo pasižymėti kaip aktyvi ir kompetentinga parlamentarė.

Šįsyk dešimtuke jaunesnei kartai liko daugiau vietos ir dėl trijų iš jo pasitraukusių vyresnės kartos konservatorių lyderių: I.Degutienė visai nekandidatuoja, o du konservatorių pirmeiviai – Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė dabar reziduoja auksiniu politinių pensininkų rojumi pravardžiuojamame EP.

Iš nepriklausomybės atkūrimo kovų kartos dešimtuke beliko Audronius Ažubalis ir Jurgis Razma. Simboliškas ženklas, kad Sąjūdžio kartą baigia pakeisti jaunimas: vienas iš pirmojo dešimtuko – G.Landsbergis, Sąjūdžio pirmeivio V.Landsbergio anūkas, kitas – Paulius Saudargas, pirmojo užsienio reikalų ministro Algirdo Saudargo sūnus.

Šįsyk dešimtukas gana jaunas: keturi iš jo rinkimų dieną neturės nė 40 metų. Jauniausiai – R.Morkūnaitei-Mikulėnienei bus 36-eri, ryškiausiai reitingų žvaigždei L.Kasčiūnui, kaip ir partijos pirmininkui G.Landsbergiui – 38-eri. Vyriausi dešimtuke – 62-ejų A.Ažubalis ir porą mėnesių už jį jaunesnis J.Razma.

Bet šiandien L.Kasčiūnas sako, kad jis – ne euroskeptikas: „Esu už Europos Sąjungą, tik klausimas – už kokią. Ji neturi virsti federaliniu dariniu.“

Bet ir iš kovos dėl mandatų pasitraukus ilgamečiams partijos elito atstovams tarp esamų Seimo narių įsisprausti į pirmąjį dešimtuką pavyko tik J.Šiugždinienei, ir tai tik G.Landsbergio ir I.Šimonytės dėka. Nenuostabu – TS-LKD frakcija Seime didelė, 36 narių, tad konkurencija milžiniška. Sąraše nėra tik I.Degutienės ir Manto Adomėno. Jis priklauso frakcijai, bet nebėra partijos narys – iš jos 2018 metais pašalintas už ryšius su „MG Baltic“. Rinkimuose jis ketina mesti iššūkį dabartiniam Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui. Konservatoriai šioje apygardoje nekels partinio kandidato.

Kitų dabartinių parlamentarų pozicijos rinkiminiame sąraše labai skirtingos. M.Navickienė, Žygimantas Pavilionis, Vytautas Juozapaitis, Dainius Kreivys, Mykolas Majauskas, Antanas Matulas, G.Skaistė, Kazys Starkevičius, Aistė Gedvilienė – antrame dešimtuke, bet, pavyzdžiui, Algis Strelčiūnas 64-as, o po partijos reitingavimo buvo tik 120-as.

Kaip ir praėjusiuose rinkimuose, pirmame dešimtuke keturios moterys, šeši vyrai.

Tad dabar ne veltui partiečiams kyla klausimas, ko vertas reitingavimas, jei sąraše vienasmeniškai vietą galima pakelti net per 26 pozicijas.

Žūtbūt laimėti

Tad dabar didžiausia intriga – ar pavyks ir Seimo rinkimuose konservatoriams išlaikyti lyderystę, kokią jau seniai demonstruoja sociologinėse apklausose. O jei taip, ar pavyks suformuoti valdančiąją daugumą.

„Vilmorus“/„Lietuvos ryto“ birželio apklausa TS-LKD žada 24,9 proc. balsų (skaičiuojant apsisprendusiuosius). Tačiau COVID-19 aptirpdė jų reitingus, o LVŽS pakėlė – naujausioje „Baltijos tyrimų“ apklausoje „valstiečiai“ susigrąžino pirmąją vietą.

Bloga žinia konservatoriams ir ta, kad net laimėję rinkimus jie gali pritrūkti sąjungininkų formuoti valdančiąją daugumą. Dalies konservatorių ir jų rinkėjų nusivylimui G.Landsbergis deklaravo, kad koalicijoje broliautųsi su visomis politinėmis jėgomis. Išimtis – tik Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, kurios narė Irina Rozova slėpė ryšius su Rusijos diplomatais. Tačiau bėda, kad ne visos partijos norėtų broliautis su konservatoriais.

Jei TS-LKD užstrigtų jiems amžina tampančioje opozicijoje, tai gali pareikalauti kaltųjų paieškų su kardinaliomis permainomis partijoje.

Bus matyti, kiek konservatorius patemps pirmąkart nepartinis sąrašo lokomotyvas – I.Šimonytė. 2016 metų rinkimuose tai sėkmingai išbandė LVŽS, o dabar jos pavyzdžiu pasekė ir TS-LKD. Europoje partijos pasitelkia nepartinius profesionalus į vyriausybes, bet kad rinkimų favoritais laikoma partija neturėtų tinkamo vesti sąrašą lyderio – čia jau lietuviškas fenomenas, priskirtinas kontroversiškam atvejui.

Klausimas, kodėl tokia sena ir viena didžiausių partijų Lietuvoje nesugeba išsiugdyti lyderio ir kodėl neranda argumentų prisikviesti stoti į partiją I.Šimonytę. Bet tokiu atveju reiktų keisti ne tik partijos sąrašo, bet ir partijos lyderį.

O paskutinėje, 141-ojoje, sąrašo vietoje – tikrai ne paskutinės svarbos asmuo – G.Landsbergio patarėjas Seime Matas Maldeikis, europarlamentarės Aušros Maldeikienės sūnus. Tiesa, anksčiau jis buvo socialdemokratas, su šia partija dalyvavo rinkimuose. Bet konservatoriai dabar vertybiniu požiūriu jau ne tokie išrankūs kaip anksčiau.

O dėl paskutinės vietos sąraše varžomasi ne taip intensyviai, kaip dėl pirmojo dešimtuko, bet tai geidžiama pozicija. Rinkėjai kažkodėl junta azartą palaikyti paskutinįjį sąraše. Štai ekskonservatorius Egidijus Vareikis praėjusiuose rinkimuose LVŽS sąraše buvo paskutinis, o išreitinguotas į 23 vietą tapo Seimo nariu. Anuomet paskutinį sąraše konservatorių Martyną Šiurkų rinkėjai pakėlė per 99 pozicijas, bet patekti į Seimą to nepakako, kaip ir socialdemokratui Antanui Sireikai, pakilusiam į 20 vietą.

Jau spalio 11 dieną pamatysime, kaip bus šįsyk.

Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų dešimtukas

2. Gabrielius Landsbergis

3. Laurynas Kasčiūnas

4. Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė

5. Paulius Saudargas

6. Arvydas Anušauskas

7. Agnė Bilotaitė

8. Audronius Ažubalis

9. Jurgita Šiugždinienė

10. Jurgis Razma

Esami Seimo nariai: 9

Esami savivaldybių tarybų nariai: 1

Buvo 2016 m. rinkimų sąrašo dešimtuke: 6

Amžius: nuo 36 iki 62 m., vidurkis 46,5 m.

Lyčių lygybė: vyrų 6, moterų 4

Politikos debiutantai: 0

Partijų perbėgėliai: 0

Ne partijos nariai: 1

Kontroversiški atvejai: 1