Teisingumo ministras: lenko korta – problema per prezidento rinkimus

Lenkų korta yra įsipareigojimas užsienio valstybei ir jos turėjimas kelia problemų kandidatams į prezidentus, sako teisingumo ministras socialdemokratas Juozas Bernatonis.

„Laikausi tos nuostatos, kaip ir daugelis kitų teisininkų, kad Lenkų korta yra įsipareigojimai kitai valstybei, ir pasižadėjimo kitai valstybei teisinė sąvoka apima ir tuos įsipareigojimus. Jeigu yra konkretūs asmens įsipareigojimai, yra net numatyta, už kokį elgesį šios privilegijos gali būti panaikintos, vadinasi, yra tiesioginės sąsajos“, - ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime sakė ministras.

Jis pabrėžė, kad Lenkų kortą vertinti gali tik Konstitucinis Teismas, todėl jis išsakęs savo kaip teisininko, ne kaip ministro poziciją.

„Problema iškyla, kai mes kalbame apie prezidento, Seimo rinkimus. Europos Parlamento ir savivaldos rinkimuose problemų nėra, nes tai yra pasižadėjimas kitai ES valstybei. Bet kalbant apie prezidento rinkimus ir jeigu tikėtume, kad kažkas iš kandidatų tokią kortą turi, tai jis turėjo apie tai rašyti pareiškiniuose dokumentuose, ir atitinkamai Vyriausioji rinkimų komisija turėjo priimti sprendimą, kuris gal būtų padėjęs tą klausimą išspręsti teisiškai“, - sakė J.Bernatonis.

Tuo metu Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis, kandidatas į prezidentas Valdemaras Tomaševskis primintą Lenko kortos klausimą vadina nesusipratimu, nes, anot jo, tokios problemos nėra.

„Šis klausimas seniai išaiškintas. Yra oficialus 2008 metų Užsienio reikalų ministerijos raštas, kur aiškiai pasakyta, kad Lenkų korta yra tautybės tapatybės pažymėjimas ir nieko daugiau“, - BNS sakė V.Tomaševskis.

Anksčiau viešai skelbta, kad V.Tomaševskis turi Lenkų kortą.

J.Bernatonis sakė nežinantis, ar V.Tomaševskis tokį dokumentą turi, tačiau pabrėžė, kad ją turėdamas ir to nenurodęs pareiškiniuose dokumentuose, kandidatas į prezidentus būtų „nuslėpęs rimtą dalyką“.

„Seimo nariai ir prezidentas negali būti saistomi pasižadėjimu kitai valstybei, o gaudamas Lenkų kortą jos savininkas prisiima tam tikrus įsipareigojimus Lenkijos valstybei. Aš nežinau, ar pareiškiniuose V.Tomaševskio dokumentuose yra šitas dalykas“, - BNS sakė J.Bernatonis.

Klausiamas, kaip galima vertinti situaciją, jei turėdamas Lenkų kortą šio fakto kandidatas nebūtų nurodęs, J.Bernatonis tvirtino, kad vertinti turėtų Vyriausioji rinkimų komisija.

„Lenkų korta pagal Lenkijos įstatymą atspindi priklausymą Lenkijos tautai, bet mūsų prezidentu gali būti renkamas tik Lietuvos tautos atstovas, o dviejų valstybių tautoms negali tuo pat metu priklausyti“, - pažymėjo J.Bernatonis.

Lietuvos įstatymai numato, kad Seimo nariu ir prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei.

Asmuo, turintis Lenko kortą, gali nemokamai gauti ilgalaikę vizą, legaliai dirbti Lenkijoje, gali vykdyti ūkinę veiklą tokiomis pat sąlygomis kaip Lenkijos piliečiai, turi teisę į nemokamą švietimą, ūmios ligos atveju gali gauti būtiną medicinos pagalbą, turi teisę gauti 37 proc. nuolaidą geležinkelio bilietams, nemokamai lankytis valstybiniuose muziejuose, turi pirmumo teisę prašant finansinės paramos iš Lenkijos valstybės ir savivaldybės biudžeto skirto užsienyje gyvenantiems lenkams paremti.

Tuo pačiu Lenkų kortą pristatančiame lankstinuke pabrėžiama, kad korta nėra pilietybė.

Kortą gauna asmenys, kurie raštu pareiškia savo valią priklausyti lenkų tautai, galintys įrodyti, kad bent vienas iš tėvų, senelių, prosenelių buvo lenkų tautybės arba turėjo Lenkijos pilietybę, kurie pateikia raštišką užsienio lenkų arba polonijos organizacijos liudijimą, patvirtinantį aktyvią veiklą lenkų kultūros ir kalbos ar tautinių mažumų labui mažiausiai tris mėnesius.