Seimo nariai pavargsta labiau nei kiti? Užsimanė 40 dienų atostogų

Mažesnieji koalicijos partneriai socialdemokratai, taip pat ir kelių opozicinių frakcijų atstovai tam nepritaria. Jų nuomone, parlamentarams be pagrindo siūlomos dvigubai ilgesnės atostogas negu daugumai kitų žmonių.

Parlamento vadovas Viktoras Pranckietis, jo pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė įregistravo pasiūlymą darbo grupės parengtam Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektui.

„(...) Seimo nario konstitucinė teisė į poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas negali būti paneigta arba negali būti nepagrįstai suvaržytas šios teisės įgyvendinimas“, – teigia pasiūlymo autoriai.

Pagal jų projektą, visi Seimo nariai kasmetinių atostogų išeitų ir iš jų grįžtų tuo pačiu laiku, išskyrus atvejus, kai šaukiamos neeilinės sesijos.

Seimo narių kasmetinės atostogos į kitus metus nebūtų perkeliamos. Ilsėtis jie galėtų tik nevykstant parlamento sesijoms.

Pagal Konstituciją parlamentas rengia pavasario ir rudens sesijas. Pirmoji prasideda kovo 10-ąją, baigiasi birželio 30-ąją, antroji – rugsėjo 10-ąją ir baigiasi gruodžio 23-iąją. Darbą tarp sesijų parlamentarai organizuoja savo nuožiūra.

Pasiūlyme numatyta, kad atostogų laikas būtų skaidomas į dvi dalis, jų pradžia ir pabaiga nustatoma Seimo nutarimu.

Socialdemokratų partija pareiškė iniciatyvai nepritarianti, nes pagal darbo sutartis dirbantys žmonės atostogų turėtų dvigubai mažiau, nei Seimo nariai.

„Naujasis Darbo kodeksas nustatė, kad pagal darbo sutartį dirbantys darbuotojai turi vos 20 darbo dienų kasmetinių atostogų. Daliai darbuotojų, kurie atostogas imdavo tik darbo dienomis, pagal naują kodeksą atostogos sutrumpėjo. Kodėl Seimo nariai turėtų turėti kitokias sąlygas nei kiti Lietuvos dirbantieji?“ – partijos pranešime sakė jos pirmininkas Gintautas Paluckas.

„Tam nepakanka argumentų, nes Seimo nario darbas neturi išskirtinės rizikos ar padidintos įtampos. Įtemptai dirba ir mokytojai, ir gydytojai, ir ugniagesiai, ir verslininkai“, – pridūrė jis.

Socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnas Andrius Palionis teigė, kad siūlomos atostogos parlamentarams suteiktų išskirtines sąlygas: „Jų atostogos galėtų būti reglamentuojamos atsižvelgus arba į naująjį Darbo kodeksą, arba į Valstybės tarnybos įstatymą, kuris taikomas valstybės tarnautojams“.

Naujasis Darbo kodeksas nustatė, kad pagal darbo sutartį dirbantys darbuotojai turi vos 20 darbo dienų kasmetinių atostogų. Daliai darbuotojų, kurie atostogas imdavo tik darbo dienomis, pagal naują kodeksą atostogos sutrumpėjo. Kodėl Seimo nariai turėtų turėti kitokias sąlygas nei kiti Lietuvos dirbantieji?

Valstybės tarnautojams šiuo metu suteikiamos 28 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos. Atostogų dienų skaičius jiems gali augti dėl tarnybos stažo.

Opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas taip pat sukritikavo pasirinktą parlamentarų atostogų trukmę.

„Keistas Seimo „valstiečių“ susireikšminimas sugalvojant nusistatyti 40 darbo dienų atostogas per metus. Ar jie galvoja, kad Seimo nariai dirba dvigubai daugiau ir sunkiau nei eiliniai mirtingieji, kuriems priklauso 20 dienų atostogų? Seimo nario darbas yra svarbus, tačiau tai neturi tapti privilegija“, – teigė liberalas.

Anot jo, tik Slovėnija Europoje yra įteisinusi parlamento narių atostogas.

Prieš atostogų įteisinimą pasisako ir kitų parlamentinių frakcijų vadovai, argumentuodami, kad Seimo nario mandatas yra nepertraukiamas.

„Absurdiška bandyti reglamentuoti atostogas, kai niekaip neįmanoma reglamentuoti nei darbo savaitgaliais, poilsio laiko ir kitų dalykų. Parlamentaro darbo pobūdis tiesiog yra kitoks, Seimo posėdžiai kartais trunka nenormuotą laiką, darbas savaitgaliais, todėl absurdiška sunormuoti atostogas 40 dienų“, – BNS sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovas Gabrielius Landsbergis.

„Kita vertus, tik ką tų pačių „valstiečių“ balsais buvo priimas Darbo kodeksas, kuris visai Lietuvai sutrumpino atostogas, sumažino pakeitus skaičiavimą, ir aš nežinau, ką žmonės pagalvos, jei pamatys, kad Seimas vėl taiko sau ypatingas privilegijas, nustatydamas atostogas ilgesnes nei visiems Lietuvos žmonėms“, – pridūrė konservatorių frakcijos seniūnas.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė irgi laikosi pozicijos, kad Seimo nario atostogų neįmanoma įtvirtinti įstatymu, nes mandatas yra nepertraukiamas. Ji pažymėjo, kad po ilgų diskusijų tokios pozicijos priėjo ir projektą dėl Seimo narių veiklos garantijų rengusi darbo grupė.

„Seimo nario mandatas yra nepertraukiama veikla, taip parašyta Konstitucijoje, ir tarpas tarp sesijų nėra atostogos. Tai yra ir darbas su rinkėjais, įstatymų rengimas, susitikimai, kiekvienas savaitgalis praktiškai yra užimtas, nes bendruomenės kviečia į renginius, Seimo narys dalyvauja, pasisako. Svarstyta labai ilgai darbo grupėje rengiant Seimo narių veiklos garantijų įstatymą ir vis dėlto prieita bendros nuomonės, kad bus labai sunku reglamentuoti“, – BNS sakė R.Tamašunienė.

Atostogų įteisinimui nepritaria ir „tvarkiečių“ vadovas Remigijus Žemaitaitis. „Atostogų negali būti, nes Seimo nario darbas yra nepertraukiamas, gali būti ir šeštadienį, ir sekmadienį, ir per Kalėdas. Ir išvis Seimo nario darbo grafikas yra nenustatomas“, – BNS sakė R.Žemaitaitis.

Absurdišku jis vadino ir reglamentavimą, kad visi parlamentarai atostogų turėtų išeiti vienu metu. „Jeigu jie nori visus vienu metu varu išvaryti atostogų, tai yra žmogaus teisių pažeidimas. Aš manau, tai daugiau populistinis pasiūlymas“, – kalbėjo R.Žemaitaitis.

Seimo pirmininkas V.Pranckietis žurnalistams Seime sakė, kad ilgesnės atostogos Seimo nariams reikalingos dėl įtempto darbo.

„Kai perskaičiau įstatymus, kurie reguliuoja kitų žmonių veiklą ir atostogas, pamaniau, kad maksimalaus čia nereikia, bet pagal tai, kokia yra įtampa Seimo nariams, jie turi teisę į šiek tiek trumpesnes atostogas, nei mokytojai“, – teigė parlamento vadovas.

Anot jo, dabar Seimo nariai turi maždaug 103 dienas nereglamentuoto laiko.

„Mes norime, kad to laiko dalis bent būtų reglamentuota, ko visą laiką reikalauja ir viešoji erdvė, ir žiniasklaida, ir žmonės“, – tvirtino V.Pranckietis.

„Valstiečiai“ taip pat siūlo, kad Seimo pirmininkui, jo pavaduotojams kasmetinės atostogos parlamento vadovo sprendimu galėtų būti suteikiamos kitu laiku nei kitiems parlamentarams, tačiau ne Seimo sesijos metu. Be to, visa Seimo vadovybė negalėtų ilsėtis vienu metu.

Projekto autoriai nori įteisinti ir nėštumo bei gimdymo, tėvystės atostogas.

V.Pranckietis neprognozavo, kiek palaikymo Seime gali sulaukti šios iniciatyvos.

„Sunku būtų pasakyti, kokį turės palaikymą. Žinau, kad bus didelė ir opozicija, bet tiesiog tuomet galėtume kiekvieno Seimo nario paklausti, o kodėl jis nepritaria Konstitucinio Teismo sprendimui, kad tai būtų įteisinta. Pasiteisinimas, kad labai mažai kur šalyse yra tai įteisinta, toks gali būti, bet tai yra tik nuomonė“, – sakė Seimo pirmininkas.

„Konstitucinio Teismo sprendimas vis dėlto turėtų būti svarbus kiekvienam Seimo nariui. Ir jeigu mes patvirtiname Darbo kodeksą, kur įrašome atostogas visiems dirbantiesiems, tai Seimo narys taip pat yra tarnaujantis“, – kalbėjo jis.

V.Pranckietis teigė, kad jo ir kolegų registruotas pasiūlymas gali kisti.

„Norint, kad jos (atostogos – BNS) būtų įteisintos, reikia, kad Seimo nariai balsuotų. Norint, kad jie balsuotų, reikia su jais derėtis. Tai yra pradinis pateikimas svarstymo stadijai. Jei svarstymo stadijoje bus nuspręsta kitaip, gali keistis atostogos dydis“, – svarstė Seimo vadovas.

Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektą rengusi darbo grupė nusprendė, kad parlamentarų darbas yra nepertraukiamas, todėl reglamentuoti jų atostogas per daug sudėtinga.

Konstitucinis Teismas dar 2005 metais konstatavo, kad Seimo, kaip Tautos atstovybės ir įstatymų leidžiamosios valdžios institucijos, veiklos nepertraukiamumas ir Seimo nario, kaip Tautos atstovo ir profesionalaus politiko, veiklos nepertraukiamumas jokiu būdu nereiškia, jog Seimo narys neturi ar negali pasinaudoti jam, kaip ir kiekvienam dirbančiam žmogui, priklausančia konstitucine teise į poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas.