- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Keli Seimo „valstiečiai“ siūlo keisti ligoninių vadovų darbo apmokėjimo tvarką, jų atlyginimą susiejant su vidutiniu tos įstaigos gydytojų ir slaugytojų darbo užmokesčiu.
Pasak iniciatorių, dabartinė tvarka nemotyvuoja ligoninių vadovų kelti atlyginimus personalui. Sveikatos draudimo įstatymo pataisas teikia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovai Asta Kubilienė, Darius Kaminskas bei Vida Ačienė.
Šiuo metu sveikatos priežiūros įstaigų vadovų alga susideda iš pastoviosios ir kintamosios dalių. Pastoviosios dalies dydis apskaičiuojamas pagal pareiginės algos bazinį dydį, priklausomai nuo įstaigos dydžio, pvz., rajoninės ligoninės vadovo bazinės algos koeficientas yra 12, o respublikinės universitetinės – 17,6, atitinkamai jų algos pastovioji dalis siekia 1,5 ir 2,3 tūkst. eurų.
Kintamosios dalies dydis priklauso nuo praėjusių kalendorinių metų įstaigos veiklos rezultatų ir negali viršyti 40 procentų įstaigos vadovo nustatytos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio.
Įstatymo projektu siūloma sveikatos priežiūros įstaigų vadovų mėnesinės algos pastovosios ir kintamosios dalių dydžius susieti su praėjusių metų vieno etato gydytojų ir slaugytojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio vidurkiu. Pvz., rajoninės ligoninės vadovo atlyginimas būtų apskaičiuojamas vidutinio praėjusių metų gydytojų ir slaugytojų atlyginimo vidutinį dydį dauginant iš 1,9, o universitetinėse ligoninėse – iš 2,2.
Priklausomai nuo įstaigos rezultatų skiriama kintamoji dalis negalėtų viršyti 60 procentų tos įstaigos vieno etato gydytojų ir slaugytojų vidutinio darbo užmokesčio vidurkio.
Parlamentarai tvirtina, kad šiuo metu sveikatos priežiūros srityje egzistuoja neproporcingai didelis atotrūkis tarp dideles ir mažas pajamas gaunančių medicinos darbuotojų: kai kuriose įstaigose slaugytojų darbo užmokesčio vidurkis daugiau nei 4 kartus mažesnis už gydytojų.
„Įstaigų vadovų darbo užmokesčio didinimo galimybės tiesioginis susiejimas su gydytojų ir slaugytojų darbo užmokesčio didinimu skatins naudoti pažangesnius vadybos metodus bei motyvuos didinti darbuotojų darbo užmokestį. Be to, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimas mažins socialinę atskirtį bei korupcijos apraiškas sveikatos priežiūros srityje“, – aiškinamajame rašte tvirtina iniciatoriai.
Lietuvos slaugos specialistų organizacijos vadovė Danutė Margelienė sako, jog kol kas anksti vertinti, ar tokios pataisos pagerintų medicinos personalo padėtį, kurią sako esant tragišką.
„Sunku prognozuoti, kas būtų, jeigu būtų, bet kažką taisyti reikia, nes, mūsų organizacijos duomenimis, slaugytojų darbo užmokestis kyla labai mažai kur ir mažu procentu, labai maža dalis įstaigų didina, reikia aukščiausiu lygiu poveikio priemonių įstaigos vadovų atžvilgiu“, – BNS sakė D.Margelienė.
Anot jos, slaugytojai tik universitetinėse ligoninėse gali tikėtis apie 700 eurų iki mokesčių, o rajonuose atlyginimas siekia apie minimumą. „ Tai labai liūdna situacija, kai kvalifikuoti specialistai, žmonės baigę kolegijas, universitetus, gauna minimumą“, – sakė slaugytojų atstovė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti2
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis9
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės4
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?6
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose4
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...