Ministras apie turto civilinį konfiskavimą: nuosavybė nėra neliečiama

Pagal pateiktus projektus, teismas galėtų nuspręsti konfiskuoti asmens neteisėtai įgytą turtą, net jeigu jo atžvilgiu neatliekamas baudžiamasis persekiojimas.

„Tam tikrais atvejais nuosavybė nėra tokia nuostata, kurios negalima liesti. Konstitucijoje numatyta, kad nuosavybė neliečiama, bet įstatymų nustatyta tvarka nuosavybė gali būti liečiama, jeigu reikia padengti žalą ir taip toliau“, – antradienį pristatydamas projektus sakė vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Po pateikimo už Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projektą ir jį lydinčius teisės aktus balsavo 46 Seimo nariai, prieš buvo keturi, 29 susilaikė.

Konstitucijoje numatyta, kad nuosavybė neliečiama, bet įstatymų nustatyta tvarka nuosavybė gali būti liečiama, jeigu reikia padengti žalą ir taip toliau.

E. Misiūnas teigė, kad turto civilinis konfiskavimas būtų dar vienas įrankis kovoti su korupcija.

„Manau, šis įstatymas ir šios nuostatos yra tipinis indikatorius, kad darbais, o ne žodžiais mes norime ir Seimas nori kovoti su korupcija“, – sakė jis.

Įstatymo projekte numatyta galimybė konfiskuoti asmens civilinį turtą, jeigu jis kaltinamas ar nuteistas už sunkius ir kai kuriuos apysunkius nusikaltimus, priklauso nusikalstamoms grupuotėms.

Taip pat konfiskuoti turtą būtų galima, jeigu jo vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 100 tūkst. eurų.

Tai galioja ir turtui, kuris buvo perleistas kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad šio turto vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų.

Tačiau numatyta, kad prieš pradedant konfiskavimo procesą, būtų atliktas turto tyrimas – sprendimą dėl jo priimtų prokuroras, o tyrimą atliktų Vyriausybės įgaliotos institucijos.

Anot projekto, turto tyrimas būtų atliekamas už ne ilgesnį kaip penkerių metų laikotarpį iki šio turto įsigijimo.

Turto civilinio konfiskavimo procesas susidėtų iš dviejų etapų. Pirmiausia asmuo būtų įpareigojamas deklaruoti ir pagrįsti turimą turtą bei pajamas. Jeigu asmuo to nepadaro, būtų kreipiamasi į teismą dėl turto, neproporcingo asmens pajamoms, konfiskavimo.

Sprendimus dėl įpareigojimo deklaruoti ir pagrįsti turtą bei pajamas skyrimo asmeniui, dėl turto civilinio konfiskavimo, o prireikus ir dėl turto arešto taikymo priimtų teismas. Į teismą dėl minėtų sprendimų turėtų kreiptis prokuroras.

Konservatorius Mykolas Majauskas kritikavo projektą, kad jame palikta daug spragų, neaiškumų. Anot jo, visai neaišku, kaip asmuo turėtų įrodinėti savo turto pagrįstumą.

„Vienas iš svarbiausių klausimų – kaip bus užtikrinta, kad šia teise nebus piktnaudžiaujama. Turime turėti absoliutų pasitikėjimą teisėsauga, jeigu suteikiame jai tokį instrumentą“, – teigė parlamentaras.

Pastabų projektui išsakė ir Seimo Teisės departamentas. Jis suabejojo, dėl galimo įstatymo projekto atitikimo Konstitucijai.

Anot teisininkų, kyla abejonių, ar nebus sudaryta prielaidų pažeisti teisinės valstybės principą ir Konstitucijoje įtvirtintos nuostatos, kad nuosavybė yra neliečiama.

„(...) kyla abejonių, ar turto civilinio konfiskavimo proceso procedūros leidžia turto savininkui ir kitiems suinteresuotiems asmenims pasinaudoti veiksminga nuosavybės teisių gynyba, kad išvengtų nepagrįsto teisių suvaržymo ir nuostolių, taip pat gauti tinkamą kompensaciją tais atvejais, kai institucijos priėmė nepagrįstus sprendimus“, – teigiama Teisės departamento išvadoje.

Toliau projektus svarstys Seimo komitetai.