- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė trečiadienį nusprendė teikti Seimui siūlymus patikslinti karo padėties teisinį reguliavimą – numatoma detaliau apibrėžti vadovaujančių asmenų kompetenciją, ginkluotųjų pajėgų sudėtį, specialiųjų priemonių taikymą.
Krašto apsaugos ministerija teigia, kad jos parengti įstatymų pakeitimai leistų sklandžiau pereiti iš taikos meto į karo padėties teisinį režimą, užtikrintų operatyvų sprendimų priėmimą ir kiek įmanoma sklandžią valstybės institucijų ir ūkio subjektų veiklą.
Projektu siūloma įtvirtinti, kad ginkluota gynyba būtų pradedama nedelsiant nuo prezidento dekreto ar Seimo nutarimo pasirašymo, o ne nuo jo įsigaliojimo, paskelbus apie tai viešai, kaip numatoma dabar.
Pagal naują įstatymą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Vadovybės apsaugos departamento, Viešojo saugumo tarnybos ir karinės žvalgybos pareigūnai automatiškai taptų ginkluotųjų pajėgų dalimi. Šiuo metu numatoma, kad jie būtų priskirti ginkluotųjų pajėgų vado įsakymu.
Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas Vyriausybės posėdyje ragino skirti daugiau dėmesio integruojant statutinius pareigūnus į ginkluotąsias pajėgas.
„Mes norėtume atkreipti dėmesį ir dėl pratybų, ir apginklavimo, ir šaukinių, ir aprūpinimo racijomis ir kitais dalykais“, – kalbėjo E. Misiūnas.
Premjeras Saulius Skvernelis ministrui atsakė, kad Lietuvos gynybos planuose statutiniams pareigūnams yra numatytos jų darbui artimos funkcijos.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis teigė, kad „santykiai pajėgų lygmenyje yra puikūs“, tačiau tvirtino, jog pastangų integruojant kariuomenę ir statutines tarnybas reikia dar daugiau.
„Tuo klausimu dirbame ir bus dirbama toliau“, – sakė ministras.
Pataisomis taip pat siūloma griežčiau apibrėžti partizanų veiklą, siekiant užkirsti kelią plėšikaujančioms gaujoms. Šiuo metu įstatymas numato, kad partizanų vienetai ginkluotųjų pajėgų dalimi tampa automatiškai.
Siūloma įtvirtinti, kad partizanų vienetai prie ginkluotųjų pajėgų būtų priskirti ginkluotųjų pajėgų vado ar jo įgalioto asmens sprendimu, o jam negalint veikti – Tautos pasipriešinimo vadovybės sprendimu. Įstatymu taip pat detalizuojama, kad partizanų vienetai privalo turėti vadą, struktūrą, koordinuoti veiksmus tarpusavyje, atvirai nešioti ginklą, skiriamąjį ženklą.
Įstatymu siūloma numatyti papildomų įgaliojimų prezidentui – įstatymas būtų papildytas nuostatomis, kad šalies vadovas priima institucijoms privalomus sprendimus valstybės gynimo klausimais, koordinuoja diplomatines valstybės gynimo priemones ir tvirtina žvalgybos informacijos poreikius bei prioritetus.
Projektu detalizuojami ir Vyriausybės, krašto apsaugos ministro ir kariuomenės vado įgaliojimai. Pavyzdžiui, pagal naują įstatymą, kariuomenės vadas galėtų uždrausti elektroninių ryšių naudojimą, civilinių orlaivių skraidymą ir laivų plaukimą – šiuo metu šie klausimai nepatariami.
Vyriausybė taip pat siūlo, kad Karo padėties įstatymas taptų konstituciniu. Tai reiškia, kad norint jį keisti Seime prireiktų daugiau balsų.
Pakeitimai įsigaliotų nuo 2020 metų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui1
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
KT skelbs išvadą Seimo nario R. Žemaitaičio apkaltos byloje3
Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs išvadą Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio apkaltos byloje. ...
-
Vyriausybė siūlys prezidentui atšaukti V. Sarapiną iš ambasadoriaus pareigų Ukrainoje2
Vyriausybė siūlys prezidentui atšaukti diplomatą Valdemarą Sarapiną iš ambasadoriaus Ukrainoje pareigų. ...
-
I. Šimonytė sukritikavo prezidento paviešintą informaciją: prisiskyrė kitų institucijų nuopelnus7
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad vidaus reikalų ministrė teisingai pasielgė paklaususi prokuratūros, ar informaciją apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą paviešinęs prezidentas Gitanas Nausėda nepažeid...
-
Seime svarstomą iniciatyvą dėl tarybų pirmininkų merai vadina šoku, chaoso kėlimu
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete (VVSK) svarstoma idėja įsteigti savivaldybių tarybų pirmininkų ir jų pavaduotojų institutą sulaukė aštrios merų kritikos. ...
-
Premjerei – kritika: situacija nenormali6
Premjerei Ingridai Šimonytei išėjus atostogų prezidento rinkimų kampanijai, naujojo švietimo, mokslo ir sporto ministro klausimas liko neišspręstas – Vyriausybės vadovė kol kas nepateikė prezidentui naujos kandidatūros...
-
V. Čmilytė-Nielsen apie G. Kirkilą: jam nuoširdžiai rūpėjo valstybės ateitis5
Vilniuje su į paskutiniąją kelionę trečiadienį išlydimu buvusiu valstybės premjeru Gediminu Kirkilu atsisveikinti atėjusi parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad tai buvo neeilinis žmogus, nuoširdžiai rūpinęsis Lietuv...
-
V. Adamkus: G. Kirkilas vertino valstybę ir žmogų, ryškiai prisidėjo prie Lietuvos atkūrimo15
Su savaitgalį mirusiu buvusiu premjeru atsisveikinti atvykęs kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus sako, kad Gediminas Kirkilas savo veiksmais vertino valstybę ir žmogų, ryškiai prisidėjo prie Lietuvos atkūrimo proceso. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen nemano, kad baltarusių keliones į gimtinę reikėtų riboti įstatymu1
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nemano, kad reikėtų teisės aktais riboti Lietuvoje gyvenančių baltarusių keliones į gimtinę. Todėl, pasak jos, parlamentas teisingai pasielgė atmesdamas tokį Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSG...
-
Seimo pirmininkė įvertino A. Bilotaitės ir prezidento ginčą: aiškinasi, kieno stuburas tvirtesnis4
Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės ir prezidento Gitano Nausėdos ginčą dėl šalies vadovo paviešintos informacijos apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą yra aiškinimasis, kieno tvirtesnis stubur...