Šeimų sąjūdis steigia partiją, žada dalyvauti Seimo rinkimuose

„Buvo apklausti regionai, ką darysime toliau, kadangi mitingais, puikiausiai matome, nieko nepasiekiame nei Lietuvoje, nei Prancūzijoje, nors ten mitingai daug skiriasi nuo Lietuvos. Tai patys supraskit, galima sakyti, kad priversti, ir visuotinis susirinkimas pritarė bet kokia kaina kurti politinę jėgą. Politinės jėgos nėra kitos, tik partija“, – žurnalistams Druskininkuose sakė R. Grinevičius.

BNS jis teigė, kad partiją ketinama steigti dar šiemet, kad būtų spėta dalyvauti kitų metų rinkimuose.

„Tai yra būtina, kad išlaikytumėme reikalavimus. O kas pavyks, ar nepavyks – nežinau“, – tvirtino jis.

Druskininkuose šeštadienį vyksta trečius metus iš eilės organizuojamas Lietuvos šeimų renginys – Didysis šeimos gynimo maršas, į jį susirinko apie 300 dalyvių, renginyje budi ir policijos pareigūnai, tačiau jame vengta politinių pasisakymų R. Grinevičiui pabrėžiant, kad tai – nepolitinis renginys.

Organizacija teigia pasisakanti už tradicines šeimos vertybes, prigimtinę šeimą ir konstitucines piliečių teises.

Jis pripažįsta, kad Šeimų sąjūdžiui yra artimi Vengrijos premjero Viktoro Orbano partijos „Fidesz“ keliami tikslai ir net šalies Konstitucijoje įtvirtintos nuostatos. 

„Jei konkrečiai įstatymai, tai partnerystei – ne, Stambulo konvencijai – ne, genderizmas mokyklose – ne. Pagrindiniai Konstitucijos straipsnių pakeitimai, kuriuos irgi inicijuojame, įtraukta į programą – būtent paimta iš Vengrijos įstatyminės bazės. Kiek pamenu, vienas punktų, kad valstybė įsipareigoja auklėti vaikus pagal jo prigimtines (vertybes – BNS)“, – teigė Šeimų sąjūdžio lyderis.

E. Ovčarenko / BNS nuotr.

Anot R. Grinevičiaus, partijos steigimui „svarstomi įvairūs variantai“, vienas jų – suvienyti mažąsias, Šeimų sąjūdžio vertybes atitinkančias politines partijas, „kad iš aštuonių devynių partijų liktų viena partija“, tačiau kol kas ši idėja nesulaukia didesnio palaikymo. Anot jo, į susitikimus „buvo sukviestos praktiškai visos – pradedant Krikščionių sąjunga baigiant „Drąsos keliu“.

Tai patys supraskit, galima sakyti, kad priversti, ir visuotinis susirinkimas pritarė bet kokia kaina kurti politinę jėgą. Politinės jėgos nėra kitos, tik partija.

„Vyko trys susitikimai, pirmas susitikimas davė daug vilties, praktiškai visi pasisakė, kad būtina tai daryti, antras susitikimas – jau prastyn, trečiame susitikime rezultatas buvo nepasiektas. Mes dar kartą įvardinome, kad būtent mažųjų partijų susijungimas, susivienijimas priklauso nuo partijų vadovų. Jei vadovas įsivaizduoja, kad be jo partija žus, partijos susijungs ir vadovas neteks savo posto, tai man graudu ir juokinga“, – tikino R. Grinevičius. 

Jis taip pat informavo, kad kitą savaitgalį Vilniuje Lietuvos šeimų sąjūdžio iniciatyva bus organizuojama tarptautinė konferencija „Saugokime tradicines vertybes – gelbėkime Europą kartu“, joje tikimas dalyvių ir iš kelių užsienio valstybių.

„Pagrindiniai klausimai – partnerystės, Stambulo konvencijos, atsivertimo terapijos, žmogaus teisių pažeidimai, kai kitų pažiūrų žmonės nori priversti kitų pažiūrų žmones galvoti taip, kaip jie galvoja“, – kalbėjo jis.

Lietuvos šeimų sąjūdžio atstovai savivaldos rinkimuose iškovojo keturis mandatus.

Anot jo, organizacija kol kas negalvoja apie prezidento rinkimus nes „tai mums neaktualu“, tačiau žada remti vieną kurį nors iš kandidatų, neatmetama, kad tai galėtų būti advokatas Ignas Vėgėlė.

„Irgi klausimas neatmetamas“, – sakė jis.

Pirmą kartą Didysis šeimos gynimo maršas surengtas 2021-ųjų gegužę Vilniuje. Į jį automobilių kolonos vyko iš įvairių šalies miestų.

Pernai rudenį iki tūkstančio žmonių Vilniuje rinkosi į Lietuvos šeimų sąjūdžio protesto mitingą, kurio dalyviai pabrėžė ginantys Konstitucijoje įtvirtintas vertybes.

Lietuvos šeimų sąjūdžio interneto svetainėje tuomet nurodyta, kad mitingo dalyviai pasisako prieš Civilinės sąjungos įstatymą, Vyriausybės politiką smarkiai išaugus energijos kainoms.

2024-aisiais vyks Seimo, Europos Parlamento ir prezidento rinkimai.