- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo teisininkams kelia abejonių konservatorių siūlymas keisti Seimo statutą taip, kad parlamentarui apkaltos procedūra būtų taikoma ir už veiksmus, padarytus iki prisiekiant.
Projektą vertinęs Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pažymi, kad Konstitucinis Teismas (KT) jau yra konstatavęs, jog nuo priesaikos davimo atsiranda pareiga veikti tik taip, kaip įpareigoja tautai duota priesaika, o sulaužius priesaiką būti ištikimam Lietuvos Respublikai kartu šiurkščiai pažeidžiama ir Konstitucija.
Seimo nario „darbiečio“ Vytauto Gapšio apkaltos siekiantys konservatoriai siūlo panaikinti galimybę nuteistiems asmenims išlaikyti parlamentaro mandatą, sakydami, kad taip Seimo statutą suderintų su Konstitucijoje numatyta apkaltos procedūra. Tuo metu Teisės departamento išvadoje teigiama, kad iš KT nutarimų matyti, jog pareigų ėjimas kaip sąlyga sprendžiant dėl priesaikos sulaužymo yra įtvirtintas ne vien Statute, bet ir pačioje Konstitucijoje.
„Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog nuo priesaikos davimo atsiranda pareiga veikti tik taip, kaip įpareigoja Tautai duota priesaika, taip pat tai, kad priesaikos sulaužymas kartu yra ir šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, o šiurkštus Konstitucijos pažeidimas kartu yra ir priesaikos sulaužymas. (...) Nuo priesaikos davimo jiems atsiranda konstitucinė pareiga veikti tik taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti“, – rašoma išvadoje.
Taip pat Seimo teisininkai atkreipė dėmesį, kad teistumas asmeniui neužkerta kelio į Seimą, tik reikia būti atlikus bausmę, o rinkimų tvarka nustato, jog į Seimą kandidatuojantys teisti asmenys privalo viešai tai paskelbti oficialiuose rinkimų plakatuose.
„Tiek Konstitucija, tiek Seimo rinkimų įstatymas iš esmės nedraudžia rinkti ir būti renkamam asmeniui, padariusiam nusikaltimą. Todėl, pritarus projekto iniciatorių siūlomo teisinio reguliavimo motyvams, galimos situacijos, kai kandidatui, viešai paskelbusiam apie teistumą, išrinktam Seimo nariu pagal siūlomą teisinį reguliavimą galėtų būti pradėtas apkaltos procesas“, – rašoma išvadoje ir keliamas klausimas, ar toks teisinis reguliavimas būtų logiškas ir nuoseklus, neperžengiantis Konstitucijos nustatytų ribų.
Seimo statute šiuo metu numatyta, kad apkaltos procesas yra parlamentinė procedūra, kurią Seimas taiko Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytiems asmenims dėl Konstitucijai prieštaraujančių jų veiksmų, padarytų einant pareigas, siekdamas išspręsti tokių asmenų konstitucinės atsakomybės klausimą.
„Pagal tokią nuostatą išeitų, kad jei asmuo padaro labai sunkų nusikaltimą iki tapdamas Seimo nariu ir jau jam esant Seimo nariu teismas, tarkime, skiria 10 metų laisvės atėmimo bausmę, apkalta tokiam Seimo nariui negalima“, – dabartinį reguliavimą komentuoja konservatorius Jurgis Razma.
Jis siūlo keisti Seimo statutą dėl apkaltos procedūros atsisakant sąlygos, kad nusikaltimas turi būti padarytas einant pareigas, argumentuodamas, kad Konstitucija nenumato tokių apribojimų.
Lietuvos apeliacinis teismas praėjusią savaitę išteisino buvusį Darbo partijos vadovą europarlamentarą Viktorą Uspaskichą, Seimo narį V.Gapšį ir buvusią partijos finansininkę Mariną Liutkevičienę dėl sukčiavimo, tačiau pripažino kaltais dėl vadinamosios juodosios buhalterijos. Visi kaltinamieji nubausti piniginėmis baudomis. Po šio teismo nuosprendžio bausmė įsigalioja.
Apeliacinio teismo sprendimas yra susijęs su V.Gapšio veikla 2005-2006 metais – tuomet jis nebuvo Seimo narys ir nebuvo davęs priesaikos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pranešėjas T. Gailius tikina pats paviešinęs savo tapatybę
Generalinei prokuratūrai pareiškus, kad Seimo laikinoji komisija atskleidė Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus asmens duomenis, jis pats sako su šiuo priekaištu komisijai nesutinkantis. ...
-
I. Kačinskaitė-Urbonienė traukiasi iš Darbo partijos3
Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė ketvirtadienį pranešė, kad traukiasi iš Darbo partijos. ...
-
V. Uspaskichas stabdo narystę Darbo partijoje, EP rinkimuose sąrašą ves V. Bukauskas12
Viktoras Uspaskichas stabdo savo narystę Darbo partijoje ir neves partijos sąrašo Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Visgi „darbiečiai“ dalyvaus rinkimuose, pirmasis sąraše bus pirmininko pavaduotojas, parlamentaras Valentinas Bu...
-
V. Tutkus prezidento rinkimuose dalyvauti nebegalės: nesurinko reikiamo rinkėjų palaikymo26
Ketvirtadienį buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, save išsikėlę Arūnas Rimkus ir Gintautas Kniukšta Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nepateikė minimalaus skaičiaus parašų, reikalingų kandidatuoti prezidento rinkimuose. ...
-
Baigėsi parašų rinkimo terminas prezidento rinkimuose: V. Tutkus į VRK atvyko paskutinėmis minutėmis1
Ketvirtadienį baigėsi parašų rinkimo terminas pretendentams į kandidatus prezidento rinkimuose. ...
-
Po STT sprendimo opozicija toliau stabdo NSGK darbą6
Opozicija stabdys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) darbą iki tol, kol nebus sulaukta Generalinės prokuratūros patvirtinimo, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimų dėl viešųjų pirkim...
-
E. Vaitkus VRK įteikė per 31 tūkst. parašų siekiant dalyvauti prezidento rinkimuose6
Prezidento rinkimuose dalyvauti ketinantis medikas Eduardas Vaitkus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) ketvirtadienį įteikė per 31 tūkst. parašų. ...
-
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis G. Jeglinskas VRK pateikė per 26 tūkst. parašų1
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 26 tūkst. rėmėjų parašų. ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Prezidento posto siekiantis A. Veryga VRK pateikė per 36 tūkst. rinkėjų parašų
Prezidento posto ketinantis siekti buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 36 tūkst. rėmėjų parašų. ...