Seimo teisininkai: pareiga veikti pagal priesaiką atsiranda nuo jos davimo

  • Teksto dydis:

Seimo teisininkams kelia abejonių konservatorių siūlymas keisti Seimo statutą taip, kad parlamentarui apkaltos procedūra būtų taikoma ir už veiksmus, padarytus iki prisiekiant.

Projektą vertinęs Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pažymi, kad Konstitucinis Teismas (KT) jau yra konstatavęs, jog nuo priesaikos davimo atsiranda pareiga veikti tik taip, kaip įpareigoja tautai duota priesaika, o sulaužius priesaiką būti ištikimam Lietuvos Respublikai kartu šiurkščiai pažeidžiama ir Konstitucija.

Seimo nario „darbiečio“ Vytauto Gapšio apkaltos siekiantys konservatoriai siūlo panaikinti galimybę nuteistiems asmenims išlaikyti parlamentaro mandatą, sakydami, kad taip Seimo statutą suderintų su Konstitucijoje numatyta apkaltos  procedūra. Tuo metu Teisės departamento išvadoje teigiama, kad iš KT nutarimų matyti, jog pareigų ėjimas kaip sąlyga sprendžiant dėl priesaikos sulaužymo yra įtvirtintas ne vien Statute, bet ir pačioje Konstitucijoje.

„Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog nuo priesaikos davimo atsiranda pareiga veikti tik taip, kaip įpareigoja Tautai duota priesaika, taip pat tai, kad priesaikos sulaužymas kartu yra ir šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, o šiurkštus Konstitucijos pažeidimas kartu yra ir priesaikos sulaužymas. (...) Nuo priesaikos davimo jiems atsiranda konstitucinė pareiga veikti tik taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti“, – rašoma išvadoje.

Taip pat Seimo teisininkai atkreipė dėmesį, kad teistumas asmeniui neužkerta kelio į Seimą, tik reikia būti atlikus bausmę, o rinkimų tvarka nustato, jog į Seimą kandidatuojantys teisti asmenys privalo viešai tai paskelbti oficialiuose rinkimų plakatuose.

„Tiek Konstitucija, tiek Seimo rinkimų įstatymas iš esmės nedraudžia rinkti ir būti renkamam asmeniui, padariusiam nusikaltimą. Todėl, pritarus projekto iniciatorių siūlomo teisinio reguliavimo motyvams, galimos situacijos, kai kandidatui, viešai paskelbusiam apie teistumą, išrinktam Seimo nariu pagal siūlomą teisinį reguliavimą galėtų būti pradėtas apkaltos procesas“, – rašoma išvadoje ir keliamas klausimas, ar toks teisinis reguliavimas būtų logiškas ir nuoseklus, neperžengiantis Konstitucijos nustatytų ribų.

Seimo statute šiuo metu numatyta, kad apkaltos  procesas yra parlamentinė procedūra, kurią Seimas taiko Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytiems asmenims dėl Konstitucijai prieštaraujančių jų veiksmų, padarytų einant pareigas, siekdamas išspręsti tokių asmenų konstitucinės atsakomybės klausimą.

„Pagal tokią nuostatą išeitų, kad jei asmuo padaro labai sunkų nusikaltimą iki tapdamas Seimo nariu ir jau jam esant Seimo nariu teismas, tarkime, skiria 10 metų laisvės atėmimo bausmę, apkalta tokiam Seimo nariui negalima“, – dabartinį reguliavimą komentuoja konservatorius Jurgis Razma.

Jis siūlo keisti Seimo statutą dėl apkaltos procedūros atsisakant sąlygos, kad nusikaltimas turi būti padarytas einant pareigas, argumentuodamas, kad Konstitucija nenumato tokių apribojimų.

Lietuvos apeliacinis teismas praėjusią savaitę išteisino buvusį Darbo partijos vadovą europarlamentarą Viktorą Uspaskichą, Seimo narį V.Gapšį ir buvusią partijos finansininkę Mariną Liutkevičienę dėl sukčiavimo, tačiau pripažino kaltais dėl vadinamosios juodosios buhalterijos. Visi kaltinamieji nubausti piniginėmis baudomis. Po šio teismo nuosprendžio bausmė įsigalioja.

Apeliacinio teismo sprendimas yra susijęs su V.Gapšio veikla 2005-2006 metais – tuomet jis nebuvo Seimo narys ir nebuvo davęs priesaikos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių