Seimo nariai ne juokais susikirto dėl Europos ateities

Ieškodami atsakymo į klausimą, kokia turėtų būti Lietuvos pozicija, skirtingus požiūrius savo paskelbtuose pranešimuose jau viešai išreiškė kelios Seimo narių grupės, ir kai kuriais ES ateities bei problemų sprendimo klausimais jų vizijos gerokai išsiskyrė.  

Tikėtis natūralios ES konsolidacijos – naivu ar pagrįsta?

Seimo narių Andriaus Kubiliaus, Gedimino Kirkilo, Egidijaus Vareikio, Juozo Bernatonio teigimu, per 60 metų, praėjusų nuo Romos sutarties, pagimdžiusios ES 1957 metais, iki šių metų sukaupta ES raidos patirtis leidžia daryti ir aiškias prielaidas apie tai, kaip ES, tikėtina, vystysis per būsimus 60 metų.

„Nuo pat Romos sutarties pasirašymo iki dabar ES vystėsi nuoseklios, natūralios konsolidacijos keliu <…> Žvelgiant ilgalaikių procesų prasme, net ir „Brexitas“ nėra ES krizė, sukelta tokios natūralios konsolidacijos procesų. „Brexitas“ yra nulemtas Didžiosios Britanijos istorinių skirtumų lyginant su kontinentine Europa ir tokių skirtumų įtakos Didžiosios Britanijos ilgalaikei vidinei politinei raidai ir visuomenės identiteto specifikai.

Nėra priežasčių galvoti, kad per kitus 60 metų ES natūralios konsolidacijos procesas vyks kaip nors kitaip, nei vyko iki šiol. Todėl galima tikėtis, kad tokia nuosekli konsolidacija ir toliau vyks tose srityse, kuriose ji vyko iki šiol, ir kad ji plėsis ir į naujas sritis“, – teigia parlamentarai.

Tačiau Aušra Maldeikienė nesutinka su tokia kolegų nuomone. Pasak jos, valstybės vis dar išlieka svarbiausiomis tarptautinės sistemos veikėjomis. Būtent dėl to, parlamentarės teigimu, ES raida negali būti traktuojama kaip tam tikra savieigai palikta neišvengiamybė, kadangi ją visų pirma lemia valstybių narių nacionaliniai interesai.

„Kitaip tariant, integracijos procesas priklauso visų pirma nuo laukiamų jo pasekmių valstybėms narėms. Jei šios pasiryžo aukoti dalį suvereniteto integracijos vardan, vadinasi, tikėjosi iš to naudos. Būtent nacionaliniais interesais ir valstybių narių nenoru deleguoti suverenitetą viršvalstybinėms institucijoms galima paaiškinti integracijos krizes ES raidos istorijoje, ir būtent dėl to sukaupta ES raidos patirtis šiuo metu neleidžia daryti aiškių prielaidų apie tai, kaip ES vystysis per būsimus 60 ar netgi 10 metų.

Natūrali savaeigė funkcinė arba sektorinė integracija yra įmanoma tik tuo atveju, kai valstybės narės (taigi ir jų piliečiai) yra tvirtai įsitikinę, jog tolesnė integracija joms apsimoka, tuo tarpu „Brexitas“ aiškiai parodė, jog taip nėra“, – tikina A. Maldeikienė.

Demokratijos ir suverenumo erozija

Visi pasisakę Seimo nariai vienareikšmiai sutaria dėl vieno – Lietuvos pozicija ES ateities klausimu turi būti grindžiama aiškiu jos nacionalinių interesų supratimu, į nacionalinius interesus turi būti labiau atsižvelgiama ES diskusijose. Parlamentarai Audronis Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas tikina, kad tai nereiškia konfrontacijos su ES institucijomis.

„Vis daugiau valstybių narių visuomenių skeptiškai vertina esamos būklės ES. Tai skatina ne atskirų valstybių krizės (pvz., Graikijos finansų krizė), bet viršnacionalinių institucijų ir valstybių narių santykio su Briuselio institucijomis problemos – valstybių narių suverenumo silpninimas, tiek vykstantis, tiek numatomas, tapo pamatine „Brexito“ proceso priežastimi.

Siekiant pilnavertiškai apmąstyti ES reformą, negalima atsižvelgti tik į ES institucijų ar branduolio valstybių vizijas. Reikia atidžiai išanalizuoti ir įvertinti Vidurio Europos šalių pasiūlymus ES reformos klausimais. Šio regiono valstybės pagrįstai pabrėžia Vakarų Europos šalių arogancijos neleistinumą. Vidurio ir Rytų Europos šalių piliečiai nenori būti suvokiami kaip antraeiliai nariai“, – teigia Seimo nariai.

Pasak L. Kasčiūno ir A. Ažubalio, iššūkiu solidarumo principui gali tapti ES judėjimas „dviejų greičių“ arba „branduolio ir periferijos“ modelio link. Dalis ES valstybių narių, likusių „už borto“, gali tapti daug labiau pažeidžiamos geopolitinio spaudimo iš išorės, o tai keltų fundamentalią grėsmę solidarumo principui.

A. Maldeikienė taip pat kelia demokratijos deficito, atsiradusio dėl vyraujančio technokratinio požiūrio ES institucijose, klausimą.

„Europinėse institucijose vyraujantis technokratinis požiūris ilgainiui pradėjo kelti demokratijos deficito ES problemą. Šis požiūris neretai dominuoja ir diskutuojant apie ES ateities scenarijus. Tačiau, egzistuojant visai eilei problemų, ypač ilguoju laikotarpiu, technokratinio požiūrio, kuris iš principo remiasi prielaidomis apie savaeigę europinių institucijų funkcionavimu paremtą tolesnę ES integraciją, nebepakanka.

„Brexitas“, smarkiai radikalėjančios valstybių narių politinės konsteliacijos ir vis didėjantis piliečių nusivylimas ES projektu skatina naujai pažvelgti į kylančius iššūkius. Egzistuojant tokiai situacijai, europinėms institucijoms prarandant piliečių pasitikėjimą, bet kokių problemų sprendimai tampa komplikuoti, nes jie paprasčiausiai stokoja legitimumo. Šiai situacijai pakeisti būtina ieškoti būdų, kad valstybių narių piliečių balsas būtų išgirstas –  naujų diskusijų ir sprendimų priėmimo formatų bei visuomenės įgalinimo formų“, – tikina A. Maldeikienė.

Pasak parlamentarės, jokie ES ateities vertinimai ir prognozės nėra įmanomos, jeigu į ES žvelgiama tik kaip į visumą ar duotybę, atmetant nacionalinius valstybių narių interesus, jų preferencijas, integracijos turinio ir apimties, galių pasiskirstymo, koalicijų ir kitus aspektus.