- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dvigubos pilietybės dilemą išeivijos lietuviai siūlo spręsti leidžiant išlaikyti gimimu įgytą Lietuvos pilietybę, kai yra to asmens pateiktas prašymas.
Diskusijoje Seme trečiadienį šį siūlymą pristačiusi Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) vadovė Dalia Henke pabrėžė, kad tokiu būdu kitos valstybės pilietybę gavusiems asmenims Lietuvos pilietybė nebūtų paliekama automatiškai, o kiekvienas tiesioginis asmeninis prašymas leisti išsaugoti pilietybę būtų atskiras atvejis.
„Pasaulio lietuvių bendruomenė siūlo, kad lietuviai pagal kilmę, kurie moka lietuvių kalbą ir turi ryšį su tėvynę, kai pilietybė įgyta gimimu ir yra noras ją išsaugoti – tiesioginis asmeniškas prašymas Lietuvos pilietybę išsaugoti pagal įstatymu nustatytas sąlygas – būtų (traktuojami) kaip atskiras atvejis“, – sakė D.Henke.
D.Henke: referendumas neįvyktų
PLB vadovė diskusijoje apie galimybes išsaugoti Lietuvos pilietybę įgijus kitos šalies pasą sakė, kad dabartinė situacija – diskriminacinė, nes išvykusieji iki 1990 metų gali turėti Lietuvos pilietybę, nors įgijo ir kitos šalies pilietybę, taip pat ir jų palikuonys, o išvykusiems po nepriklausomybės atkūrimo tokia galimybė atimta.
Užsienio lietuviai, o jų jau yra 800 tūkstančių, iš viso lietuviškas šaknis turinčių lietuvių yra bent penki milijonai, bet mes užsienyje gyvenantys sakome: ką mes gavome gimimu, norime, ką turime, išlaikyti.
Kalbėdama apie dešimtmetį užtrukusią diskusiją dėl pilietybės išlaikymo galimybės D.Henke pabrėžė, kad sprendimą rasti sunku ir dėl skirtingo požiūrio: kol Lietuvoje kalbama apie dvigubos pilietybės įteisinimą, išeiviai savo ruožtu pasisako už gimimu įgytos pilietybės išsaugojimą.
„Esame atsidūrę dilemoje todėl, kad yra trys požiūriai, kalbant apie pilietybę. Nenoriu dalinti Lietuvą į jie ir mes, bet šiandien tą padarysiu. Lietuvoje gyvenantys lietuviai tai traktuoja kaip dvigubą pilietybę. Užsienio lietuviai, o jų jau yra 800 tūkstančių, iš viso lietuviškas šaknis turinčių lietuvių yra bent penki milijonai, bet mes užsienyje gyvenantys sakome: ką mes gavome gimimu, norime, ką turime, išlaikyti. Niekas nieko (mums) neduoda priedo, nieko. Tai nebūtų išskirtinis atvejis, tai būtų, kas praktikuojama Lietuvoje ir gaunama gimimu“, – kalbėjo PLB vadovė.
D.Henke taip pat pakartojo išeivių poziciją nepritarti dvigubos pilietybės įteisinimui referendumu keičiant Konstituciją, nes abejoja, ar toks referendumas įvyktų, ypač, kai nėra elektroninio balsavimo, o reikalavimai itin aukšti – sprendimui priimti reikia ne tik pusės balsavimo teisę turinčių piliečių dalyvavimo, bet ir balsų „už“.
Darbdaviai prašo gauti britišką pilietybę
Jungtinės Karalystės (JK) lietuvių bendruomenės vadovė Dalia Asanavičiūtė sakė, kad dvigubos pilietybės institutas ypač aktualus tapo po Jungtinės Karalystės referendumo dėl išstojimo iš Europos Sąjungos. Pasak jos, po šio sprendimo JK gyvenantys lietuviai skuba gauti nuolatinio gyventojo statusą, o tai – pirmas žingsnis link britiškos pilietybės.
„Žmonės puolė tvarkytis rezidento statusą, apie 50 proc. padaugėjo prašančiųjų JK rezidento kortelės. Ką tai reiškia rezidento statusas? Iki šiol 3 mln. ES piliečių, gyvenančių JK, buvo traktuojami kaip rezidentai. Dabar esame nežinomybėje, žmonės priversti aplinkybių visais būdais stengiasi įteisinti savo buvimą. Pildant bet kokią aplikaciją, užrašant vaikus į mokyklą, net išsinuomojant būstą, yra vienas iš pagrindinių klausimų, ar turite teisę nuolat gyvent ir dirbti JK. Todėl žmonės stengiasi užsitikrinti šį statusą, kas yra pirmas žingsnis link pilietybės“, – kalbėjo D.Asanavičiūtė.
Pasak bendruomenės pirmininkės, yra atvejų, kai net darbdaviai prašo JK gyvenančių lietuvių kuo skubiau gauti britišką pilietybę, norėdami išsaugoti darbuotojus.
„Greitu laiku Lietuvos piliečiai susidurs su pasirinkimu, ar pasilikti Lietuvos, ar priimti Jungtinės Karalystės pilietybę. Aš žinau atvejų, kai darbdaviai prašo savo darbuotojų keisti pilietybę ir kuo greičiau, kad išsaugotų gerus darbuotojus“, – teigė D.Asanavičiūtė.
Pasak jos, Vyriausybės planai įteisinti dvigubą pilietybę iki 2020 metų yra pavėluoti, nes iki to laiko JK lietuviai jau bus praradę Lietuvos pilietybę, o ją atgauti bus praktiškai nebeįmanoma, nes norint atsistatyti pilietybę reikia bent penkerius metus gyventi Lietuvoje.
„Didžioji Britanija išeina iš ES sudėties, jei tai vyks pagal planą, – 2019 metų pirmą ketvirtį. Todėl norėčiau pasakyti, kad Lietuva prarado apie milijoną savo gyventojų de facto, padarykite viską, kad neprarastų ir de jure. Nelaikykite mūsų visų teisinių labirintų įkaitais, jei norite uždegti šimtų tūkstančių Lietuvos piliečių viltį jų akyse, turėkite pakankamai politinės valios ir susitarimo išspręsti šiuos reikalus“, – kalbėjo JK lietuvių bendruomenės vadovė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų3
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė2
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?1
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas5
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kas žudo Klaipėdos senamiestį?6
Klaipėdoje jau ne vieną dešimtmetį trunka diskusijos, kaip atgaivinti senamiestį. Įvairių kadencijų politikai siūlė neįtikėtinų būdų – svajota apie tramvajų, siūlyta dalį senamiesčio uždengti kupolu, o kojas klaipantį grindin...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...
-
Sutriko Prezidentūros ir Vyriausybės svetainių veikla
Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių te...