Žlugo ir antras bandymas – V. Pranckietis išlaikė postą

Valdančiųjų iniciatyva antradienį per pakartotinį balsavimą už V. Pranckiečio atšaukimą iš pareigų balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo penki, 11 biuletenių sugadinti. Tuo metu jį atleisti iš pareigų reikėjo ne mažiau kaip 71 balso.

Slaptame balsavime dalyvavo tik valdančiųjų „valstiečių“, „socialdarbiečių“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos, frakcijos „Lietuvos gerovei“ nariai bei keletas Mišrios Seimų narių grupės atstovų.

Premjeras Saulius Skvernelis nebalsavo.

Seimas praėjusią savaitę jau balsavo dėl nepasitikėjimo V. Pranckiečiu, tačiau tuomet balsavimas žlugo, nes jame dalyvavo tik 11 Seimo narių.

Nepasitikėjimą Seimo pirmininku inicijavę valdantieji protestuodami šiame balsavime nedalyvavo, nes procedūrą jie norėjo surengti kitą dieną, kai tikėjosi užsitikrinti reikiamą balsų skaičių.

Po žlugusio balsavimo, valdančiųjų balsais buvo pareikštas nepasitikėjimas slapto balsavimo biuletenius skaičiavusiai Seimo narių grupei, ir šiuo pagrindu nuspręsta balsavimą kartoti.

Parlamento vadovas V. Pranckietis, nepriklausomai nuo balsavimo rezultatų, žada kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis išaiškintų, ar procedūra buvo teisėta.

Remia pirmalaikius rinkimus

V. Pranckietis teigia nejuntąs džiugesio, kad antrą kartą nepavyko balsavimas dėl nepasitikėjimo juo, politikas pranešė remiąs siūlymą surengti pirmalaikius Seimo rinkimus.

„Turbūt jokio džiugesio nėra, tiesiog galėsime toliau ramiai dirbti. To norėjau ir anksčiau, bet kol kas nebuvo pavykę to padaryti, dabar turbūt jau pabaiga šiame etape“, – antradienį Seime sakė V. Pranckietis, paskelbus slapto balsavimo rezultatus.

Turbūt jokio džiugesio nėra, tiesiog galėsime toliau ramiai dirbti. To norėjau ir anksčiau, bet kol kas nebuvo pavykę to padaryti, dabar turbūt jau pabaiga šiame etape.

Valdančiųjų iniciatyva antradienį per pakartotinį balsavimą už V. Pranckiečio atšaukimą iš pareigų balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo penki, 11 biuletenių sugadinti. Atleisti jį iš pareigų reikėjo ne mažiau kaip 71 balso.

Parlamento vadovas tvirtino, kad būtent tokio rezultato ir tikėjosi.

Anot jo, balsavimo rezultatai parodė, kad Seime „pozityvi dauguma yra, negatyvios daugumos nėra“.

„Visiems nuoširdžiai dėkoju, kad nepakluso kažkokiam paliepimui, o balsavo savo galva ir savo jausmais“, – kalbėjo Seimo vadovas.

Jis tvirtino neatsisakąs planų kreiptis į Konstitucinį Teismą, ar pakartotinis balsavimas dėl jo atleidimo buvo teisėtas.

„Taip, apsvarstysime su teisininkais, ką reikėtų daryti ir, aišku, su frakcijomis. Manau, kad mums reikėtų išsiaiškinti tą situaciją, kad kitą kartą nekiltų dvejonių dėl statuto galiojimo arba negaliojimo“, – teigė V. Pranckietis.

Seimo statute numatyta, kad Seimo nariai negali vienos sesijos metu pakartotinai reikalauti atleisti tą patį pareigūną. Tuo metu valdantieji užginčijo prieš savaitę vykusio slapto balsavimo dėl nepasitikėjimo Seimo pirmininku  balsų skaičiavimo komisijos sudarymą ir nutarė pakartoti procedūrą.

V. Pranckietis antradienį teigė ir toliau laikąs save valdančiosios daugumos atstovu, nes remia Vyriausybės programą.

Jis taip pat pranešė antradienį pasirašęs liberalų iš naujo parengtą Seimo nutarimo projektą dėl pirmalaikių parlamento rinkimų.

„Pasirašiau ant projekto, kadangi buvo toks reikalavimas kažkada pavasarį, kad jeigu neatstatydins manęs, tada reikės organizuoti išankstinius rinkimus, manau, kad tas pasiūlymas gali skintis kelią“, – teigė parlamento pirmininkas.

Liberalai Eugenijus Gentvilas ir Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį perregistravo vasarą parengtą Seimo nutarimą projektą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų surengimo.

Šį projektą pateikti Seimui planuojama lapkričio 7 dieną.

Pagal naują projektą, siūloma, kad parlamento rinkimai vyktų 2020 metų sausio 19 dieną.

Eiliniai Seimo rinkimai numatyti 2020 metų spalį.

„Valstiečiai“ V. Pranckietį kelis mėnesius ragino trauktis iš pareigų, nes pagal koalicijos partnerių susitarimą Seimo pirmininko postas turėtų atitekti „socialdarbiečiams“.

V. Pranckietis nesutinka trauktis pats, tvirtindamas, kad jo atstatydinimo siekia tik „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, kerštaudamas už neklusnumą.