- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas antradienį po pateikimo pritarė nutarimo projektui, kuriuo pradedama universitetų tinklo pertvarka.
Už Vyriausybės teikiamą nutarimo projektą po pateikimo balsavo 89 Seimo nariai, aštuoni susilaikė. Projektą toliau svarstys Švietimo ir mokslo komitetas, o į plenarinių posėdžių salę svarstymui jis turėtų grįžti birželio 27 dieną.
Paprašė aiškaus plano
„Šis Seimas turi puikią galimybę užtikrinti aukštojo mokslo kokybės ateitį, priimant sprendimus, kurių nepavyko priimti jau kelių kadencijų Seimams, ir užtikrinti, kad aukštojo mokslo tinklo pertvarka, reforma, prasideda. Mes turime nedelsti su šiais sprendimais, nes nerimas akademinėse bendruomenėse, nerimas būsimų studentų turi būti nuramintas, pateikiant aiškų planą“, – pateikdama projektą sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Pagal Vyriausybės planą, sostinėje veiktų klasikinis Vilniaus universitetas (VU) ir profilinis Vilniaus Gedimino technikos universitetas, o Kaune – Kauno universitetas, sujungiant šiame mieste esančius Aleksandro Stulginskio, Kauno technologijos, Lietuvos sporto ir Vytauto Didžiojo universitetus, prie jo turėtų būti prijungtas ir Vilniuje veikiantis Lietuvos edukologijos universitetas. Taip pat Kaune liktų vienas profilinis universitetas – Lietuvos sveikatos mokslų.
Mes turime nedelsti su šiais sprendimais, nes nerimas akademinėse bendruomenėse, nerimas būsimų studentų turi būti nuramintas, pateikiant aiškų planą.
Tačiau pataisas Vyriausybės universitetų pertvarkos planui žada ir valdantieji, ir opozicija. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis Seimo kolegas ėmėsi supažindinti su Vytauto Didžiojo universiteto siekiais jungtis su Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetais, taip pat Lietuvos sporto universitetu (LSU), KTU šiame jungimosi plane nefigūruoja.
Opoziciniai konservatoriai VDU plane įžvelgia „vieno universiteto gelbėjimo akciją“ ir teikia savo siūlymą: aukštojo mokslo potencialą jungti į tris nacionalinius universitetus – Vilniaus universitetą ir Vilniaus Gedimino technikos universitetą sostinėje bei vieną jungtinį nacionalinį Vytauto Didžiojo universitetą Kaune.
Opozicijos atstovai ministrės klausė, ar iš viso yra prasmė svarstyti Vyriausybės teikiamą nutarimą, kai Seime „valstiečiai“ remia VDU pasiūlytą jungimosi planą.
„Mes visą žiemą sulaukę kvapą laukėme darbo grupės išvadų dėl aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos ir gegužės mėnesį pagaliau sulaukę lengviau atsidusome, nes ten buvo pamatuotos ir rodikliais paremtos išvados. Bet kas buvo po to? Tą pačią dieną pagrindiniai reformos tėvai jos išsižadėjo, dar prieš patenkant į Seimą tas nutarimas buvo šiek tiek išbergždintas,Seime prasidėjo atviras sabotažas, kitaip to nepavadinsi, ir silpnesniųjų aukštųjų mokyklų interesų ir galimybės išlikti nieko pakeitus gynimas“, – sakė konservatorius Mantas Adomėnas.
Premjero Sauliaus Skvernelio darbo grupės pirminiame siūlyme buvo numatyta sostinėje esantį Lietuvos edukologijos universitetą jungti prie Vilniaus universiteto, tačiau LEU planams jungtis su Kaune veikiančiu Vytauto Didžiojo universitetu skubiai pritarus Seimo Švietimo ir mokslo komitete, Vyriausybės pateiktame nutarimo projekte LEU jau buvo jungiamas prie VDU.
Ministrė atsakydama savo ruožtu tvirtino, kad Vyriausybės nutarimo projektas „patvirtina darbo grupės planą ir niekas nėra iškraipyta“.
„Dabar vyksta diskusija, kaip tą siūlymą realizuoti. Numatoma, kad iki 2018 metų birželio turi būti rasti sprendimai dėl kiekvienos atskiros aukštosios mokyklos, todėl nemanau, kad šiandien yra pagrindas nerimauti, kad planas yra kitoks nei buvo pateiktas“, – sakė J.Petrauskienė.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis prieš pat pateikiant projektą surengtoje spaudos konferencijoje tvirtino, jog universitetai jau patys rodo iniciatyvas jungtis ir nuo pradinio darbo grupės plano gali skirtis palyginti nedaug.
Anot jo, galimas planas, kad Vilniuje veiktų klasikinis Vilniaus universitetas ir profilinis Vilniaus Gedimino technikos universitetas, o Kaune universitetų būtų trys: klasikinis Vytauto Didžiojo universitetas, taip pat profiliniai Kauno technologijos universitetas ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.
„Niekas nieko (reformos) negriauna, labai sveikinti procesai, jie yra savaiminiai, ir tas procesas atves į du klasikinius ir du technologinius universitetus, gal šiek tiek skirsis, Kaune galbūt bus du technologiniai, šnekant apie Sveikatos mokslų universitetą ir KTU, ir vienas klasikinis universitetas, Vilniuje – VGTU ir VU. Tai praktiškai tas pats, (ką siūlė grupė), natūraliu būdu, ne jokių privalomųjų nuostatų. Tikrai niekas nenori niekam rankų laužyti ir niekas nevers universitetų daryti, kam universitetai neturės valios daryti patys“, – kalbėjo R.Karbauskis.
Norima grąžinti senąją valdymo tvarką
Seimas antradienį po pateikimo pritarė pataisoms, kurios grąžiną senąją universitetų valdymo tvarką, sprendžiamąją galią ir rektoriaus rinkimus iš tarybos perduodant senatui.
Už tokias „valstiečių“ Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Eugenijaus Jovaišos bei komiteto nario Arūno Gumuliausko pataisas balsavo 57 Seimo nariai, 21 buvo prieš, susilaikė 15 parlamentarų. Už pataisas balsavo „valstiečiai“ ir dalis socialdemokratų, liberalai ir didžioji dalis konservatorių buvo prieš ir susilaikė.
Mokslo ir studijų įstatymo pataisos universitetų valdymą iš tarybos perduotų aukštosios mokyklos akademinę bendruomenę atstovaujančiam senatui – grąžintų ankstesnę tvarką, kuri buvo pakeista 2009 metais Seimui patvirtinus aukštųjų mokyklų reformą. Pagal siūlymą, senatas rinktų ir atleistų rektorių, tvirtintų jo ataskaitą, finansų paskirstymą.
Projektas numato, kad senatas ir rektorius laikomi universiteto valdymo, o taryba – strateginių krypčių nustatymo ir įgyvendinimo kontrolės bei priežiūros institucija. Dabartiniame įstatyme aukštosios mokyklos valdymo organas yra taryba, o pagal siūlymą ji ne tik neberinktų rektoriaus, bet ir nevertintų aukštosios mokyklos finansų sąmatų ir jų ataskaitų.
Taip pat keičiama tarybos sudarymo tvarka: jei šiuo metu tarybos nariai iš šalies (ne aukštosios mokyklos akademinės bendruomenės atstovai) senato nustatyta tvarka atrenkami viešojo konkurso būdu, „valstiečiai“ siūlo nustatyti, kad išorinius tarybos narius siūlo verslo atstovai, Lietuvos mokslų taryba ir Lietuvos mokslų akademija, taip pat Kultūros taryba.
Dar siūloma keisti tvarką, kaip atleidžiamas universiteto rektorus: dabar tam reikia, kad už atleidimą balsuotų ne mažiau kaip trys penktadaliai tarybos narių, tuo tarpu pataisos numato, kad rektorius būtų atleidžiamas senato daugumai du kartus nepritarus metinei veiklos ataskaitai.
Pataisų iniciatorius E.Jovaiša tvirtina, kad „akademinė bendruomenė ilgai buvo nustumta į šalį, neproporcingai dideles galias suteikiant taryboms“.
Taip pat antradienį po pateikimo pritarta dar vienam E.Jovaišos parengtam projektui, kad lėšos universitetų administravimui ir ūkiui nebūtų įskaičiuojamos į studijų kainą ir nebūtų skirstomos pagal mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir vertinimo rezultatus, kaip pagal anksčiau patvirtintą tvarką turėtų nutikti nuo liepos.
E.Jovaiša tikina siūlymą teikiantis, kad neaugtų studijų kaina, tuo tarpu viešoje erdvėje keliami nuogąstavimai, kad taip ruošiama dirva užtikrinti merdėjančių universitetų egzistavimą, kai nepriklausomai nuo studentų skaičiaus, universiteto rezultatų valstybės lėšomis būtų mokama už pastatų šildymą bei išlaikoma administracija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
NATO pulkininkas P. Nielsenas: Lietuva niekada nebus viena, čia saugu gyventi2
Narystės NATO dvidešimtmetį mininti Lietuva yra saugi vieta gyventi ir priklausydama Aljansui ji niekada nebebus viena, sako NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje vadas pulkininkas Peteris Nielsenas. ...
-
V. Fiodorovas teigia esąs pavargęs nuo Darbo partiją lydinčių skandalų: galbūt laikas pasileisti
„Darbiečių“ frakcijos Seime seniūnas Viktoras Fiodorovas teigia esąs pavargęs nuo Darbo partiją nuolat lydinčių skandalingų istorijų. Todėl politika teigia turįs partijai pasiūlymą „pasileisti“. ...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma2
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Darbo partijos būstinėje – neramumai: už vieno asmens veiksmus gali tekti atsakyti visai partijai?3
Darbo partija – vėl teisėsaugos akiratyje. Jos būstinėje antradienį apsilankė Finansinių nusikaltimų tyrimų (FNTT) tyrėjai. Tiesa, Europos prokuratūra neatskleidžia, dėl ko konkrečiai pradėjo tyrimą. Dabartinis partijos pirminin...
-
Premjerė apie ambasadoriaus Lenkijoje paieškas: tai – vis dar procese1
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad naujojo Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje paieškos vis dar vyksta. ...
-
V. Bakas apie Seimo VSD pranešėjo komisijos išvadą: tik aklas gali nematyti įrodymų4
Prezidentas Gitanas Nausėda neturėtų menkinti laikinosios komisijos darbo, sako parlamentiniam tyrimui dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istorijos vadovavęs parlamentaras Vytautas Bakas. Pasak jo, tik aklas gali nematyti tyrimo i...
-
Seimo NSGK pirmininku konservatoriai siūlo skirti A. Pocių4
Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija nauju Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku siūlo skirti Arvydą Pocių. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
I. Šimonytė: prezidento atsisakymas liudyti VSD komisijai rodo nepagarbą Seimui47
Prezidento atsisakymas liudyti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusiai laikinajai komisijai rodo nepagarbą Seimui, o šalies vadovui užduoti klausimai „niekur nedingsta“, sako premjerė Ingrida Š...
-
A. Mazuronis ketina siūlyti Darbo partijai nebedalyvauti EP rinkimuose4
Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis svarsto siūlyti partijai trauktis iš Europos Parlamento (EP) rinkimų. ...