Seime – antras bandymas įtvirtinti individualų konstitucinį skundą

Už Konstitucijos pataisos projektą, kuris leistų piliečiams dėl savo pažeistų teisių kreiptis į Konstitucinį Teismą, po pateikimo balsavo 79 Seimo nariai, susilaikė septyni parlamentarai.

Toliau projektas bus nagrinėjamas komitetuose.

„Pagrindinis projekto tikslas – suteikti galimybę Lietuvos žmonėms į teisminę gynybą ir pateikti Konstituciniame Teisme individualų skundą“, – projektą pristatė „valstiečių“ seniūnas Ramūnas Karbauskis.

Anot jo, konstituciniu skundu būtų ginamos ne visos, o tik konstitucinės teisės ir laisvės, o kreiptis būtų galima tik pasinaudojus visomis kitomis teisinės gynybos priemonėmis.

Prieš projektą kalbėjęs konservatorius Rimantas Jonas Dagys kėlė klausimą, ar įteisinus individualų konstitucinį skundą nebus sujauktas teisėkūros procesas.

„Jei mes tokiu būdu paleisime teisėkūros procesą, paspartinsime individualius skundus, ar jums neatrodo, kad mes turėsime daugiau chaoso negu tvarkos“, – sakė konservatorius.

R. Karbauskis pažymėjo, kad kreipimasis bus galimas tik tuo atveju, jei žmogus jau bus išnaudojęs teisines gynybos priemones.

„Tos sąlygos užtikrina, kad kreipimųsi nereikšmingais klausimais tiesiog būti negali, jis turės praeiti visas teisines institucijas, ir tik tais klausimais, kurie susiję su jo konstitucinėmis teisėmis ir laisvėmis“, – sakė „valstiečių“ vadovas.

Konstitucijos pataisas parengė trečdalis Seimo narių, daugiausia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Socialdemokratų darbo frakcijų atstovai.

Siūloma nustatyti, kad į KT galėtų kreiptis kiekvienas šalies gyventojas dėl įstatymų, Seimo, prezidento, Vyriausybės aktų atitikimo pagrindiniam šalies įstatymui, jeigu tų teisės aktų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė to asmens konstitucines  teises ar laisves. Asmuo prieš tai turėtų būti išnaudojęs kitas teisinės gynybos priemones.

Panašias pataisas Seimas jau nagrinėjo per praėjusių metų pavasario sesiją, tačiau per pirmąjį priėmimą pritrūko keturių balsų, kad individualus konstitucinis skundas pajudėtų į priekį.

Už Konstitucijos pakeitimą tuomet balsavo 90 parlamentarų, tuo tarpu jai priimti reikia ne mažiau kaip 94 parlamentarų balsų. Nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiama ne anksčiau kaip po metų.

Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas po nesėkmingo pirmojo balsavimo apgailestavo, kad Lietuva lieka viena paskutinių Europos valstybių, nesuteikiančių savo piliečiams teisės kreiptis į KT su individualiu skundu.

Individualaus skundo KT įteisinimas numatytas valdančiosios koalicijos programoje ir priemonių plane. Ji planavo, kad šis institutas pradės veikti 2019 metais.

Dabar Konstitucija numato, kad kreiptis į KT dėl teisės aktų atitikimo pagrindiniam šalies įstatymui gali tik Seimas, Seimo narių grupė, prezidentas, Vyriausybė ir teismai.

Konstitucijos pataisos turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus. Tarp šių balsavimų privalo būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Pataisa priimama, jeigu kiekvieno balsavimo metu ją palaiko ne mažiau kaip du trečdaliai, tai yra ne mažiau kaip 94 parlamentarai.