VRK vadovė lieka poste: atlaikė balsavimą dėl nepasitikėjimo

Už tai, kad VRK pirmininkei būtų pareikštas nepasitikėjimas ir ji būtų atleista iš pareigų, antradienį per slaptą balsavimą buvo 57 Seimo nariai. 65 buvo „prieš“, trys susilaikė.

Priimti sprendimui dėl jos atleidimo reikėjo ne mažiau kaip 71 balso „už“.

Nepasitikėjimo procedūrą komisijos vadovei pradėjo Seimo opozicinės frakcijos, kaltinančios ją dėl komisijos „chaotiško darbo“ bei vienasmenių sprendimų.

VRK vadovė atmetė priekaištus dėl su „valstiečiais“ susijusių klausimų vilkinimo, o ir su „valdančiųjų“ parama išlaikiusi postą žadėjo būti objektyvi.

„Jei Seimas nuspręs, kad turiu tęsti savo veiklą, tęsiu tą veiklą, dirbsime toliau su komisijos nariais, telksimės ir ruošimės 2019 metais vyksiantiems rinkimams“, – prieš balsavimą dėl pasitikėjimo žurnalistams sakė L. Matjošaitytė.

„Manau, kad tikrai būsiu objektyvi, esu viena iš komisijos narių, komisijos pirmininkas turi tik vieną balsą“, – sakė VRK vadovė.

Balsavimo dėl nepasitikėjimo rezultatų Seime ji nelaukė.

VRK vadovės kėdę opozicija pradėjo klibinti dėl pernai birželio mėnesį praėjusios VRK kadencijos darbo grupės parengtos, bet daugiau kaip pusę metų neapsvarstytos išvados dėl „valstiečių“.

VRK vadovės kėdę opozicija pradėjo klibinti dėl pernai birželio mėnesį praėjusios VRK kadencijos darbo grupės parengtos, bet daugiau kaip pusę metų neapsvarstytos išvados dėl „valstiečių“.

Minimoje išvadoje nėra nustatyta rinkimų įstatymų pažeidimų, bet dėl milijoninės „Agrokoncerno“ paramos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiu Ramūnu Karbauskiu susijusiems renginiams siūlyta kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.

VRK darbo grupė suskaičiavo, kad su R. Karbauskiu susijusiems renginiams 2013–2016 metais jam priklausantis „Agrokoncernas“ galėjo išleisti per milijoną eurų.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovė Laura Matjošaitytė sakė, jog dabar elgtųsi kitaip, spręsdama dėl išvados apie „Agrokoncerno“ paramą su Ramūnu Karbauskiu susijusiems renginiams.

„Žvelgdama į praeiti pasakyčiau: aš dabar elgčiausi kitaip“, – antradienį Seime svarstant jos nepasitikėjimo klausimą sakė L. Matjošaitytė.

Tikino suvokianti viešumo naudą

VRK vadovė sakė, kad „suvokia viešumo naudą“, taip pat tikino, jog išvada „nebuvo kažkur paslėpta“, su ja galėjo susipažinti visi komisijos nariai.

Praėjusios VRK kadencijos pabaigoje parengta išvada nesvarstyta, nes joje nebuvo nustatyta rinkimų įstatymų pažeidimų, o ir įtraukti į darbotvarkę niekas nereikalavo, tvirtino pirmininkė.

„Ji nebuvo kažkur paslėpta, kaip buvo teigta. Išvada nebuvo svarstyta, nes niekas išvados į darbotvarkę neįtraukė, nebuvo net tokių pasiūlymų“, – kalbėjo L. Matjošaitytė.

VRK pirmininkė taip pat sakė, kad minimoje išvadoje „nebuvo nurodytas teisinis kreipimosi į Valstybinę mokesčių inspekciją pagrindas“, ji nebuvo kaltinamo pobūdžio.

„Dėl šių priežasčių išvada nebuvo svarstyta komisijos posėdyje“, – sakė L. Matjošaitytė.

Ji sakė pati pasiūliusi ją paviešinti kilus ažiotažui, bet tam nepritarė patys komisijos nariai, ir pradžių panorę patys su ja susipažinti.

Šiaurės ar Pietų Korėja?

Seimo nariams užduodant klausimus VRK vadovei „valstiečiai“ teiravosi, ar ji nesijaučia nepelnytai puolama, taip pat – kokiomis aplinkybėmis parengtos išvados iki jų svarstymo atsiduria žiniasklaidoje.

„Tokia situacija kaip komisijos pirmininkę mane neramina. Jei mes sutariame, kad išvados viešinamos anksčiau, iki komisijos posėdžio, tuomet yra toks komisijos sprendimas, o jei tokio sprendimo nėra, matyt, tas viešinimas nėra galimas“, – apie žiniasklaidoje aprašytas neskelbtas išvadas sakė L. Matjošaitytė.

Kaip galimą ji iškėlė ir versiją, esą už iki posėdžio žiniasklaidai perduotus projektus gali būti atsilyginama.

„Koks yra tokios veiklos tikslas – ar tai noras paviešinti komisijos veiklą, kad mes būtume atviresni, skaidresni, ar tai visgi noras įsiteikti žiniasklaidos priemonėms, pateikti informaciją anksčiau už kitus ir galbūt, kelčiau įvairias versijas, galbūt už tai gaunamas tam tikras atlygis, sunku pasakyti“, – kalbėjo VRK vadovė.

„Valstiečių“ atstovai daugiausiai ragino vadovę dirbti toliau, kaltindami opoziciją destrukciją, o Stasys Tumėnas pasiūlė „mokytis iš Šiaurės ir Pietų Korėjos“.

„Jei Šiaurės ir Pietų Korėjos vadovai susitelkia ir paspaudžia vienas kitam rankas, tai aš tikiu, kad ir jūsų komisijai taip ir bus“, – sakė S. Tumėnas.

Konservatorė Gintarė Skaistė vėliau replikavo, kad procesas panašus į spektaklį, kuriame vaidinama demokratija, tik neaišku, pagal kurią iš minėtų valstybių.

„Teatro dienos proga turime tokį gražų spektaklį, kuriame vaidiname demokratiją. Jūs pristatot savo nuomonę, gaunat labai daug patogių klausimų, kurie labiau panašūs į palinkėjimus gero kelio. Man tik įdomu, ar ši demokratija pagal Šiaurės ar Pietų Korėją“, – sakė G. Skaistė.