- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas ketvirtadienį nepritarė siūlymui palikti konservatoriui Mantui Adomėnui teisinę neliečiamybę šmeižto byloje.
Už rezoliuciją, kuria neleidžiama traukti M.Adomėno baudžiamojon atsakomybėn, balsavo 15 Seimo nariai, prieš buvo 46 parlamentarai ir 12 susilaikė, tad neužteko balsų jai priimti.
Už teisinės neliečiamybės išsaugojimą balsavo Lietuvos lenkų ir rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų frakcijos bei „tvarkiečių“ atstovai, prieš buvo socialdemokratai, liberalai ir didžioji dalis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovų.
Tuo metu didžioji dalis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų parlamentarų tiesiog nedalyvavo balsavime – iš 31 nario frakcijos balsavo trys parlamentarai, vienas buvo už rezoliucijos projektą, o du prieš.
Rezoliuciją, kuria siūlyta netenkinti generalinio prokuroro Evaldo Pašilio prašymo naikinti M.Adomėno imunitetą, pateikė laikinoji Seimo komisija. M.Adomėno teisinio imuniteto panaikinimo siekia Vilniaus apygardos teismas, privataus kaltinimo tvarka gavęs žurnalistės Rūtos Janutienės skundą dėl šmeižto.
Pagal Seimo statutą, jeigu rezoliucijos projekte sutinkama panaikinti Seimo nario neliečiamybę, jam priimti reikia daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų – ne mažiau kaip 71 iš 141, sutikimo neduodantis rezoliucijos projektas priimamas paprasta balsų dauguma. Tačiau Statute nenumatyta, kaip elgtis, jei Seimas nepritaria komisijos siūlymui neliečiamybės nenaikinti.
Posėdžiui pirmininkavęs Gediminas Kirkilas pažymėjo, kad kyla klausimas, kaip toliau elgtis kilus tokiai statute neparašytai situacijai, ir informavo, kad prie klausimo bus grįžta kitą savaitę po konsultacijų su Seimo teisininkais. Kaip vieną galimybių G.Kirkilas minėjo kitos komisijos, kuri parengtų priešingą rezoliucijos projektą, sudarymą.
Seime ketvirtadienį atmetus rezoliuciją su siūlymu konservatoriui Mantui Adomėnui palikti teisinę neliečiamybę, Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) prašoma išvados, kaip elgtis šioje situacijoje.
Seimo Teisės departamentas spręsti susidariusią teisinę koliziją pasiūlė sukuriant naują Seimo komisiją šiuo klausimu, tačiau per vakarinį plenarinį posėdį bendru sutarimu nuspręsta kreiptis į EPK išaiškinimo.
Seime kartą jau buvo kilusi tokia kolizija, ir situaciją aiškinusi Etikos procedūrų komisija tuomet pasiūlė balsuoti alternatyviai – jei pasisakiusiųjų prieš komisijos siūlymą būtų daugiau kaip pusė Seimo narių, laikyti, jog Seimo nario neliečiamybė panaikinta.
Kolegas prieš M.Adomėno imuniteto išsaugojimą balsuoti ragino vienas iš dviejų taip ir padariusių konservatorių Arvydas Anušauskas, pažymėjęs, kad negalima sukurti precendento parlamentarui dangstytis teisiniu imunitetu.
„Aš pasisakau prieš rezoliucijos projektą, pasisakau už tai, kad byla galėtų būti nagrinėjama teisme. (...) Esu įsitikinęs, kad teisme tie kaltinimai šmeižtu yra nesunkiai paneigiami. Ir priimdami tokį sprendimą, koks siūlomas šiame projekte, mes pažeistume daugelį metų labai sunkiai įtvirtinamą, bet tebegyvuojančią tradiciją, kad Seimo nariai nesinaudotų imunitetu, kai tai paliečia juos“, – sakė A.Anušauskas.
„Valstietis“ Mindaugas Puidokas sakė, kad privaloma pasitikėti Lietuvos teisės sistema ir abi pusės savo teisumą įrodinėtų teisme.
Liberalų sąjūdžio atstovas Simonas Gentvilas sakė neginantis R.Janutienės laidos, M.Adomėną laikantis teisiu, bet ragino Seimo narius pasitikėti teisine sistema.
„Berods, XVIII amžiuje Volteras yra sakęs, kad išsilavinęs žmogus turi skaityti tik gerus leidinius ir gerą spaudą, bet valstybės vadovas turi skaityti ir gerą, ir blogą spaudą. Nemanau aš iš tiesų, kad „Nuoga tiesa“ yra gera spauda, nemanau, kad M.Adomėnas klydo, išsakydamas tuos sakinius, bet mes neturėtume slapstytis už neliečiamybės kaip Seimo nariai“, – sakė liberalas.
R.Janutienė siekia, kad M.Adomėnas būtų pripažintas kaltu dėl šmeižto dėl teiginių apie perkamą žiniasklaidą. Ji taip pat prašo 5 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Konservatorius M.Adomėnas kalbėdamas Seimo salėje tvirtino R.Janutienės neapšmeižęs.
„Neturėjau intencijos jos apšmeižti, gailiuosi vieno, kad kalbėdamas apie ją pavartojau žodžius „žiniasklaida“ ir „žurnalistė“, tai iš tiesų galima traktuoti kaip šmeižtą, nes su žiniasklaidai ir žurnalistika tas asmuo neturi nieko bendra“, – sakė M.Adomėnas.
R.Janutienė ją šmeižiančia informacija laiko M.Adomėno pasisakymus 2015 metais Seime vykusios konferencijos metu, kai jos laidą parlamentaras pavadino „perkama ir parduodama žiniasklaida“, siejo su Rusijos interesais.
Pagal Konstituciją, Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: svarstome stebėjimo radarais paremti Vokietijos oro gynybos koaliciją4
NATO-Ukrainos tarybos posėdyje penktadienį dalyvaudamas krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Lietuva svarsto galimybę prisidėti prie Vokietijos oro gynybos koalicijos oro stebėjimo radarais, pranešė Kra&scaro...
-
G. Nausėda apie parduotą „Vičiūnų grupės“ verslą Rusijoje: geriau vėliau negu niekada14
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po dvejus metus trukusio proceso pardavus verslą Rusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog jis par...
-
G. Nausėda: pranešėjo komisijos darbas kartais priminė Stalino komisiją4
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios Seimo komisijos darbą prezidentas Gitanas Nausėda palygino su buvusio sovietų diktatoriaus Josifo Stalino veiklos metodais. ...
-
G. Nausėda sureagavo į kritiką: ne A. Bilotaitės reikalas man nurodinėti, ką aš turiu šnekėti58
Apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą pranešęs ir dėl to kritikos susilaukęs prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad ne vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės reikalas yra nurodinėti, ką jam šnekėti. ...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Žiniasklaida: V. Semeškai paliekant KAM, Gynybos resursų agentūroje dirbti pradėjo jo marti10
Konservatoriui Viliui Semeškai 2022 metais paliekant krašto apsaugos viceministro postą, prieš šios ministerijos veikiančios Gynybos resursų agentūros (GRA) prisijungė politiko būsimoji marti, rašo portalas „Delfi...
-
A. Bilotaitė sukritikavo prezidentą: apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą turi komentuoti tarnybos9
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sukritikavo prezidento Gitano Nausėdos sprendimą pranešti apie galimų Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą. Pasak ministrės, skelbti šią informaciją tarnybų, o ne politi...
-
G. Landsbergis: tankų galime laukti, oro gynybos reikia šiandien10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lauryno Kasčiūno pasiūlymas sparčiau vystyti oro gynybą yra racionalus, nes tai yra didesnis Lietuvos gynybos poreikis nei tankai. ...
-
Ministras: tokie įvykiai, kaip Izraelio ataka, didina visa apimančio konflikto riziką5
Tokie įvykiai kaip Izraelio smūgis Iranui, apie kurį skelbia JAV žiniasklaida, didina visa apimančio konflikto riziką, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Landsbergis: svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant ET – parama Ukrainai6
Svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant Europos Tarybai (ET) bus parama Ukrainai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...