Seimas atliks tyrimą dėl galimo poveikio politikams ir institucijoms

 Už tai, kad komitetas imtųsi tokio tyrimo, balsavo 80 Seimo narių, prieš buvo du, susilaikė devyni parlamentarai. Išvadą komitetas turi pateikti iki gegužės 1 dienos. Jis dirbs platesnius įgaliojimus turinčios laikinosios komisijos teisėmis.

Anksčiau kritikavęs tokio tyrimo idėją, ketvirtadienį „valstietis“ Povilas Urbšys teigė, kad šiuo Seimo sprendimu paaiškės, „ar mes pribrendę valstybę išvaduoti iš politinės korupcijos gniaužtų, ar eilinį kartą politinės korupcijos tyrimą paversime politiniu šou“.

„NSGK pirmininkas po atlikto Mindaugo Basčio tyrimo mums iš šios tribūnos konstatavo, kad šis tyrimas leido užčiuopti tik aisbergo viršūnę. V. Bakas paragino nebijoti leistis gilyn ir pakvietė Seimą atlikti nuodugnų parlamentinį tyrimą“, – kalbėjo P.Urbšys, tačiau balsuodamas dėl nutarimo susilaikė.

Tuo tarpu socialdemokratas Juozas Olekas tvirtino, kad „tokie tyrimai ne tik didina įtampą viduje, ne tik kiršina ir verčia Lietuvos žmones abejoti mūsų tarnyste Lietuvos valstybei, bet sulaukia ir tarptautinio įvertinimo“.

„Aš labai kviečiu pagalvoti ir labai aiškiai atsakyti, ar mes žinome, ką pradedame tirti“, – sakė J. Olekas, pats dirbantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, tačiau Seimui balsuojant dėl sprendimo atlikti tyrimą buvo „už“.

Laikinosios komisijos teises įgijęs NSGK tyrimo metu aiškinsis, „ar palaikomais ryšiais su grėsmę valstybės interesams galinčiais kelti asmenimis buvo siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ar politiniams procesams“.

Dar komitetas tirs, ar buvo politinių partijų, atskirų politikų veiklos finansavimo atvejų, galinčių kelti grėsmę valstybės interesams, kai siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms ar politiniams procesams. Taip pat – ar buvo grėsmę valstybės interesams keliančių atvejų, kai neteisėtas poveikis darytas siekiant paveikti situaciją strategiškai svarbiuose nacionaliniam saugumui ūkio sektoriuose.

Parlamentinį tyrimą inicijavo NSGK vadovas V. Bakas, atsirėmęs ankstesniu tyrimu dėl socialdemokratų frakcijos atstovo Mindaugo Basčio ryšių su Rusijos naudai dirbančiais asmenimis. Seime konstatavus, kad jo ryšiai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, M. Basčiui pradėtas apkaltos procesas.

Seime pradėjus svarstyti šią iniciatyvą, buvo registruotas siūlymas tyrimą perduoti Antikorupcijos komisijai, taip pat papildyti klausimyną. V. Bakas nuogąstavo, kad šiais siūlymais tyrimas „bus paskandintas“, tačiau Seimas jiems nepritarė. Siūlymą perduoti tyrimą Antikorupcijos komisijai atsiėmė patys iniciatoriai.

Tyrimo iniciatyvą savo parašais buvo parėmę 46 parlamentarai, daugiausia – iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, tačiau vėliau dokumentą pasirašę keli „tvarkiečiai“ savo parašus atšaukė, bet parašų užteko tyrimui inicijuoti.