Sąlyčių su Baltarusija paieškos

Pirmąją šių metų kongreso dieną numatoma vieša diskusija, skirta dabartinės Baltarusijos ekonominei, politinei ir kultūrinei padėčiai bei Lietuvos ir Baltarusijos santykiams (taip pat istorijos interpretacijos klausimu) aptarti. Į diskusiją pakviesti žymūs Baltarusijos intelektualai.

– Prof. Alfredas Bumblauskas, kuris yra daug tyręs bendrą Lietuvos ir Baltarusijos istoriją, yra minėjęs, kad niekada nebuvo kviestas į kongresą. Kodėl taip yra?

– Greičiausiai taip įvyko dėl to, kad nei prof. A.Bumblauskas, nei Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakultetas neteikė paraiškų sekcijai / panelei organizuoti arba skaityti pranešimus kongrese. Tačiau aš asmeniškai kasmet siunčiu VU Istorijos fakultetui kvietimus dalyvauti ir teikti paraiškas. Tad tenka apgailestauti, kad prof. A.Bumblauskas, turintis didžiulį įdirbį istorinės regionistikos tyrinėjimų srityje, nesusidomėjo mūsų kvietimais. Be jokios abejonės, mes esame pasirengę bendradarbiauti organizuojant sekcijas ir su atsiuntusiais individualias paraiškas.

– Kaip galėtume pristatyti, kokia yra pagrindinė šių metų kongreso tema? Kokie tikslai keliami?

– Kongresas yra skirtas įvairių socialinių ir humanitarinių disciplinų atstovams, kurie kongrese dirba lygiagrečiai. Istorikai nagrinėja istorijos mokslui aktualiausias problemas, teologai – teologams. Tad išskirti kokią nors vieną discipliną reikštų sumenkinti kitas.

Vienas svarbiausių kongreso įvykių yra apdovanojimas už geriausią mokslinę publikaciją. Šiemet apdovanojimai praplėsti ir jie skiriami ne tik už geriausią mokslinę publikaciją per einamuosius metus, bet ir užsienio mokslininkams už geriausias publikacijas Baltarusijos tema.

Vienas pagrindinių tikslų visuomet išlieka toks pat – užtikrinti ir sudaryti palankias sąlygas plėtotis įvairių sričių mokslininkų bendravimui ir bendradarbiavimui regione.

– Kiek žmonių šiemet jau yra pareiškę norą dalyvauti, būti pranešėjais?

– Į kongresą atvyksta apie 400 dalyvių iš įvairių šalių, tad vien jų išvardijimas truktų gana ilgai. Kiekvienais metais organizatoriai skelbia trumpą apibendrinimą, kuriame pristato dalyvius. Pateiksiu to skelbimo santrauką: šiemet buvo gauta daugiau kaip 640 paraiškų dalyvauti kongrese, iš jų 569 anketos su ketinimu skaityti pranešimą. Sulaukta 20 įvairių valstybių mokslininkų paraiškų.


Komentaras

Vytis Jurkonis

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, Kongreso pranešėjas ir moderatorius

Šis renginys yra tikrai naudingas tiesiant tiltus tarp akademinių ir ekspertinių bendruomenių visame regione, jame dalyvauja ne tik lietuviai, baltarusiai, bet ir lenkai, ukrainiečiai, rusai. Tai labai sveikintina iniciatyva, kuri padeda Lietuvoje su Baltarusijos nepriklausoma akademine bendruomene stiprinti ryšius, kurių kol kas nėra itin daug. Šie ryšiai gelbsti atsikratant kai kurių mitų. Be to, reikia pabrėžti, kad objektyviai baltarusiams nėra daug galimybių turėti tokio pobūdžio renginius savo šalyje, tad jie ieškosi vietos, kuri būtų tinkama susitikti, o Lietuva natūraliai tam yra labai tinkama.

Galbūt renginio formatas gali būti kiek patobulintas. Renginys labai plataus masto, daug įvairių sekcijų, dėl to kartais susidarydavo įspūdis, kad kai kuriose sekcijose auditorija nėra labai didelė, nes kai kurie pranešimai prasideda vienu metu. Tačiau pats temų spektras yra labai įdomus. Manau, kad renginį reikėtų labiau viešinti Lietuvos akademinei bendruomenei, nes dabar viskas orientuojasi labiau į baltarusius. Reikėtų pritraukti daugiau akademikų iš Vilniaus, Klaipėdos, Kauno. Baltarusijos viešojoje erdvėje, akademinėje bendruomenėje šis renginys yra didelis įvykis, o štai Lietuvoje – mažai pastebimas. Organizatoriai Kaune galėtų tiesti daugiau tiltų su kitomis akademinėmis bendruomenėmis. Tarp Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos akademinių bendruomenių trūksta bendradarbiavimo.

Kalbant apie tai, ar renginyje pasitaiko provokuojamų pranešimų, tai kongrese yra daugybė temų, pranešimų, daug pranešėjų iš skirtingų valstybių ir, žinoma, požiūrio taškai kartais išsiskiria. Tai yra tik į naudą. Tačiau organizatoriai galėtų atidžiau žiūrėti į pranešėjų kvalifikaciją, kredencialus ir patirtį, nes teko girdėti ir tokių pranešimų, kurie sukėlė daug minčių, ar tai yra akademinis, ekspertinis pranešimas, ar tiesiog noras išreikšti savo poziciją, kurioje daugiau mitų, numanymų nei pagrįstos informacijos. Vis dėlto daugiausia pranešimų yra profesionalūs.


Šiame straipsnyje: LietuvaBaltarusijapolitika

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių