- Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
– Premjere, jūs ketinate ateiti su gana radikaliu siūlymu ir bandyti ieškoti kompromiso. Iš anksto siūlyti tai, kas žinosite, kad nesulauks palaikymo?
– Mes ateiname į Seimą su tuo, kad štai, reikia padaryti tokius veiksmus ir mes tikimės, kad bus ne vienas universitetas, bet 2-3 universitetai 500-uke, kad stojančiųjų kartelė bus tokia, įsidarbinamumo procentas po universiteto bakalauro ir magistro bus toks ir t.t. Ir pasakome, kad tam pasiekti reikia turėti 8 ar 6 universitetus. Bet tada atsiranda diskusijų ypač dėl regioninių universitetų. Taip, pavyzdžiui, Klaipėda. Aš nė kiek neabejoju ir ne kartą sakiau, kad yra stiprios programos, kurias yra prasmė turėti. Turėti jūrinį, techninį universitetą jungiant kolegijas ir patį universitetą. Bet jei mes norime, kad tas universitetas rengtų menininkus, žurnalistus, kineziterapeutus ir t.t., tai pažiūrėkime, ar tai negali būti rengiama kitame universitete. Modelis, kad tie žmonės atvažiavę į Vilnių ar Kauną vėl grįžtų į Klaipėdą, tai čia jau klausimas. Tai mes tikrai nesakysime, kad ateiname su 2, o deramės dėl 6. Mes norime pasidaryti realų modelį, o toliau klausytis argumentų. Nesakau, kad Vyriausybės nuomonė yra teisinga ir neklystanti. Išgirstame argumentus ir žiūrime, jei matome perspektyvą, pagal demografinius skaičius, pagal verslo poreikį, pagal darbo vietas, kurios yra regione, pagal pridėtinę vertę, jei ten reikia, tegul ten būna 9 ar 15 tų universitetų. Bet mes turime kalbėti apie konceptualius dalykus, o nesuvesti į kiekį, čia ne esmė.
– Vadinasi, jūs matote, kad neįtikinsite Seimo dėl esminės reformos?
– Manau, kad įtikinsime Seimą dėl esminės reformos. Aš tikrai sakydamas tuos skaičius noriu pabrėžti, kad ne skaičiai yra esminis dalykas. Daug kas bando suvulgarinti ir pasakyti, kad turi būti 2 universitetai. Jei tikslas tik skaičius ir iš to jokių pasekmių, tai gal tegul būna 1. Bet mes kalbame apie kitą mokslo kokybę, kitą tiriamąjį darbą, galiausiai tuos pačius tyrėjus ir profesorius. Paklauskime mes to profesoriaus, kaip jis ketino keliauti iš Vokietijos į Lietuvą – autobusu. Matyt profesoriaus alga tokia, kad neleidžia lėktuvo bilieto nusipirkti. Tai apie ką mes kalbame?
– Prie kurį laiką buvo kalbų apie galimą koalicijos subyrėjimą dėl tam tikrų konfliktinių situacijų su socialdemokratais. Dabar su savo paties frakcija. Ar nėra taip, kad vyriausybė gyvena savo atskirą gyvenimą nuo parlamento ir ten jūs beveik neturite palaikymo toms jūsų garsiai reklamuojamoms esminėms reformoms?
– Vyriausybė gyvena ne atskirą gyvenimą. Jei paklausus Seimo narių, kiek jie kartų, turiu omenyje valdančiuosius, buvo vyriausybėje kaip komitetų atstovai ir kartu, kaip frakcija ir kiek aš ir ministrai būna Seime, tai tikrai galiu sakyti, kad gyvename bendrą gyvenimą. Dėl palaikymo ir nepalaikymo, tai šiandien turime tokį faktą, kad po pateikimo, vyriausybės teiktam projektui dėl miškų urėdijų reformos yra pritarta, dabar darbas vyksta komitetuose. Manau, kad žiūrint tas tendencijas, net neabejoju, kad tas reformos etapas pavasario sesijoje bus pabaigtas. Lygiai taip pat galvoju apie aukštąjį mokslą, tik pats įgyvendinimas tikrai užtruks. Suprantame, kad procesas ne vienos dienos, kad paimti ir nuo liepos 1 d. pertvarkyti universitetų.
– Bet jūs sakote, kad sprendimai turi būti priimti, įstatymai atitinkamai pakeisti jau pavasario sesijoje ir iki vasaros bus aišku, ar jums pavyks ar ne?
– Manau, kad valstybinių įmonių pertvarka yra pavasario sesijos ambicija. Dėl universitetų, tai yra turėti tuos įstatymų projektus, dėl kurių galėtume diskutuoti, tai ar bus pavasario ar rudens sesija, dar reikia diskutuoti. Čia tikrai yra derybos su Seimu, kaip mums pavyks ieškoti sprendimų ir įtikinti tuos narius, kurie abejoja. Bet aš esu optimistas. Bijau tik vieno, kad nebūtų prarandamas ryžtas ir tas nusiteikimas, kuris buvo deklaruotas.
– Ar sulaukiate siūlymų iš bendražygių kurti S. Skvernelio frakciją?
– Yra tokių pasiūlymų, yra kalbų, bet manau, kad tai kol kas yra ankstyva. Seimui dabar ketvirtas mėnuo, vyriausybė perkopė 100 dienų ir nenorėčiau, kad būtų tokie sprendimai. Bet frakcijos narių yra nemažai ir tai jau ne vienetai ir ne dešimtys, kurie nori matyti tą rezultatą, kurį mes žadėjome žmonėms. Man yra džiugu, kad tokių Seimo narių yra, nes ir aš esu orientuotas į rezultatą, o ne procesą.
– Kalbėjote apie kažkokį tokio darinio galimą bendradarbiavimą su Tėvynės sąjunga?
– Ne, mes su Tėvynės sąjungos lyderiu kalbėjome labai konkrečiai, apie valstybės įmonių pertvarką, apie aukštąjį mokslą ir apskritai švietimą. Planuojame ir toliau susitikinėti. Buvau susitikęs ir su Vilniaus meru ir Liberalų sąjūdžio pirmininku, kalbėjome apie nacionalinius projektus ir reformas, kurių reikia. Tą dariau, darau ir darysiu. Net ir kalbant apie opozicines partijas. Jei tikslas yra aukštesnis, nei siauras partinis, tai mes turime sutarimą.
– Pats jau esate sau atsakęs į klausimą, kad šios kadencijos metu bus ir kita koalicija, bet tai tik laiko klausimas?
– Manau, kad dar tikrai anksti apie tai kalbėti. Jeigu reikės daryti tuos darbus, kuriuos reikia padaryti ir nebus politinės valios, tai matyt gali prasidėti tokie procesai. Kol kas turime prielaidas visus tuos darbus padaryti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
EP rinkimai: mažiausiai dviem partijoms nepavyko surinkti privalomo rinkėjų parašų skaičiaus
Mažiausiai dviem partijoms, norinčioms dalyvauti Europos Parlamento (EP) rinkimuose, nepavyko surinkti privalomo rinkėjų skaičiaus, dėl to jos negalės kelti savo kandidatų sąrašų. ...
-
KT sprendimas dėl R. Žemaitaičio nenustebino: įžvelgia pavojų politinei cenzūrai2
Seimo opozicijos nenustebino ketvirtadienį paskelbtas Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas pripažinti parlamentarą Remigijų Žemaitaitį sulaužius Seimo nario priesaiką ir pažeidus Konstituciją. Nepaisant to, kai kurie parlamentarai įžvelgia pavojing...
-
Įvertino KT verdiktą dėl R. Žemaitaičio: tai rodo, kad kalbėjimas turi ribas4
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Konstitucinio Teismo (KT) pripažinimas Seimo narį Remigijų Žemaitaitį sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją rodo, jog politikų kalbėjimas turi ribas. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą4
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Nepalankaus KT sprendimo sulaukęs R. Žemaitaitis žada atsisakyti Seimo nario mandato9
Konstituciniam Teismui pripažinus, kad Remigijus Žemaitaitis sulaužė priesaiką, jis pats žada artimiausiu metu atsisakyti Seimo nario mandato. ...
-
Paveiksliuke – degantis kūdikis: Laisvės partija bando gesinti gaisrą15
Internautai ūžia: Laisvės partija kvietimą registruotis į referendumą dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo iliustravo paveiksliuku su degančiu kūdikiu. Tiesa, partija įrašą netrukus pašalino. ...
-
G. Nausėda: Vokietijos brigados perkėlimas į Lietuvą vyksta pagal planą3
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Vokietijos brigados perkėlimo į Lietuvą procesas vyksta pagal planą. ...
-
Tauragės ir Kretingos politikams pateikti per 26 tūkst. eurų civiliniai ieškiniai
Klaipėdos apygardos prokuratūra prašo iš buvusio Tauragės rajono tarybos nario Kęstučio Balašaičio ir buvusio Kretingos rajono tarybos nario Vytauto Ročio priteisti daugiau nei 26 tūkst. eurų kaip nepagrįstai išleistus nau...
-
Seimas priėmė pluoštą Baudžiamojo kodekso pakeitimų – pakeista bausmių skyrimo tvarka1
Seimas ketvirtadienį priėmė pataisas, kuriomis įtvirtinami sisteminiai baudžiamosios atsakomybės taikymo pokyčiai. ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus32
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...