S. Skvernelis vis sulaukia siūlymų kurti naują frakciją

Vis dėlto, jei pritrūktų politinės valios įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, S. Skvernelis sako neatmetantis galimybės dar šioje kadencijoje matyti ir naują valdančiąją koaliciją. Apie šias ir kitas politines aktualijas pokalbis su Ministru Pirmininku laidoje „Dėmesio centre“.

– Premjere, bene svarbiausia žinia, kad buvo rastas Vasario 16-osios akto, tikėtina, originalas. Tai dabar paminklas Lietuvos valstybės šimtmečiui jau praktiškai pastatytas? Esminis įvykis jau įvyko?

– Manau, kad tai tikrai geras startas. Morališkai mums visiems buvo svarbu, kad šis dokumentas jau atrastas ir būtų grąžintas į Lietuvą. Jūs savo laidoje aptarinėjote, kaip atrodo viskas paprasta, nuvažiavo profesorius, pažiūrėjo ir yra. Tačiau žinant kiek daug buvo įdėta mokslininkų, istorikų, teisėsaugininkų, kiek buvo tikrinama informacija, kur gali būti, tai aš manau, kad tai ne vien atsitiktinė sėkmė. Tai yra kryptingo darbo rezultatas. Džiaugiuosi, kad žmogus tą surado. Dabar tikslas yra pasiekti, kad aktas atsidurtų Lietuvoje ir niekada iš jos nedingtų, o mes niekada neprarastume savo nepriklausomybės.

– Ar kalbėjote su užsienio reikalų ministerija ar užsienio diplomatais, kaip jie vertina galimybes susigrąžinti aktą artimiausiu metu? Žinau, kad neoficialūs pokalbiai jau vyksta.

– Kai su oficialiu vizitu buvau Berlyne, kalbėjausi su mūsų ambasadoriumi apie tai, nes tada kaip tik buvo paskelbtas konkursas dėl galimos piniginės premijos. Tada ambasadorius išsakė tokias mintis, kad yra archyvas, kuriame yra tvarkingai laikomi dar Prūsijos laikų dokumentai ir, kad ten vertėtų to akto paieškoti. Tai šiandien ambasadorius daro tuos darbus, kuriuos jo lygmenyje reikia daryti. Dabar negaliu pasakyti tų teisinių procedūrų, bet kiek žinau tai ir kitos institucijos jau yra užmezgusios kontaktus. Žinant kas tai yra Vokietija istoriškai ir kokie santykiai yra dabar, tai matyt mes galime pagrįstai tikėtis, kad šito dokumento lietuviškas variantas atsidurs Lietuvoje.

– Lietuva gali kalbėti tik apie lietuvišką versiją, o vokiškąją versiją palikti Vokietijos archyvams. Taip būtų gana logiška.

– Tai būtų tikrai prasminga Vokietijos dovana Lietuvai. Simboliškai matyt prasminga, kad šis aktas buvo Vokietijoje ir net neabejoju, kad jis tikrai bus Lietuvoje.

– Pakalbėkime ne apie tokius linksmus dalykus. Kas vyksta tarp jūsų ir jūsų frakcijos? Kaip pats apibūdintumėte?

– Vyksta intensyvus, nelengvas darbas.

– Įtampa auga?

– Nėra nei vienos frakcijos be įtampų. Frakcija be įtampos yra mirusi. Vyksta diskusijos. Manau, kad faktas, jog reikia keisti patį bendravimo modelį, nes frakcijos nariai labai dažnai negirdi arba nežino to, ką tarkime mes su frakcijos seniūnu dažnai komunikuojame dviese. Faktas, kad tas žmonių įtraukimas  į tą procesą turi būti didesnis.

Nėra nei vienos frakcijos be įtampų. Frakcija be įtampos yra mirusi.

– Jūs aptariate su Ramūnu Karbauskiu ir jau įsivaizduojate, kad su frakcija suderinta, bet taip nėra.

– Tai toli gražu nesuderinta. Štai paskutinis Švietimo komiteto akibrokštas. Partijos pirmininkui išvakarėse tikrai ilgai buvo aiškinta, kokios tokių sprendimų pasekmės turi būti, bet, nepaisant to, tie sprendimai vyksta. Galbūt tie žmonės, kurie balsavo komitete, apie tai net nežino. Aš manau, kad tai yra darbinė atmosfera.  Frakcija yra didelė, bet yra kai kurie simptomai, kurie man tiesiog natūraliai leidžia suabejoti dėl to pasiryžimo, kuris buvo rinkiminės kampanijos metu. Tuos konkrečius darbus reikia padaryti. Matyt ta žinia, kuri yra siunčiama, aš taip pat atvirai kalbu ir su frakcija, kad turime padaryti tai, ką užsibrėžėme. Turime atsiriboti nuo tam tikrų asmeninių, nebūtinai blogų interesų  ar patirčių. Kalbant apie tą pačią švietimo pertvarką, tai praktiškai visi frakcijos nariai yra baigę aukštąsias mokyklas, mes visi esame iš kažkokių universitetų. Žiūrint pragmatiškai, tai galime gulti kryžiumi dėl vienos ar kitos mokyklos, bet jei mes kalbame ne apie mechaninį tinklo išsaugojimą, bet apie kokybės keitimą, tai reikia pakilti nuo tų asmeninių ambicijų ir nuo regionų bei apygardų ir priimti tuos sprendimus, kuriuos valstybei reikia priimti. Tai nėra lengva.

– Pone Skverneli, jūs kritikuojate, kaip organizuojamas darbas frakcijoje. R. Karbauskis garsiai kalba, kad jūs esate jaunas ir karštas, nors jis pats už jus vyresnis pusmečiu. Tai neatrodo, kaip idealūs politinių partnerių santykiai.

– Tas modelis parodė, kad nėra jis iki galo veikiantis. Galbūt anksčiau partijoje spręsdavo vienas žmogus, bet dabar tos demokratijos yra daugiau, įsiliejo daugiau žmonių. Frakcijoje yra beveik pusė nepartinių žmonių, natūralu, kad tos žinios, tos įtraukties trūksta. Tą reikia pripažinti. Aš stengiuosi kuo daugiau laiko skirti buvimui Seime, ministrai taip pat. Su visais komitetais santykiai yra darbiniai, išskyrus vieną, kur mes turime visišką nesusipratimą, nesuvokimą, kokia yra Seimo, kaip įstatymų leidžiančiosios ir parlamentinę kontrolę vykdančios institucijos, misija, kad yra valdžių atskyrimo principas, ir komitetas negali vykdyti Švietimo ir mokslo ministerijos funkcijų. Su visais kitais yra viskas gerai. Ministrus skatinu būti Seime, nes be bendro darbo tikrai yra sunku. Aš, kaip jaunas politikas, manau, kad to dialogo su Seimo nariais turi būti daugiau.

– Sieksite, kad Eugenijus Jovaiša būtų pakeistas kitu komiteto pirmininku?

– Manau, kad šiandien matome problemą, ir tą problemą vienaip ar kitaip reikėtų išspręsti. Ar tokiu sprendimu, ar ieškoti dialogo, ar moderatoriaus, sprendimai gali būti įvairūs. Bet reikia įvertinti rizikas, kurios buvo įvardintos, kas gali būti, jei toks sprendimas bus priimtas.

– Kuo jūs pats aiškinate norą išsaugoti dabartinį universitetų tinklą? Konkrečiai išsaugoti edukologijos universitetą?

– Aš tokias prielaidas jau padariau trečiadienį. Matyt tai susiję su tuo, kad žmogus ten visą gyvenimą dirbęs.

– Na, bet ne jis vienas yra visas komitetas.

– Tačiau tie balsai, kurie nulėmė, tai yra mūsų frakcijos narių balsai. Galbūt ir iš mūsų pusės trūko komunikacijos. Kiek mane informavo ministrė, tai jie nelabai galėjo ir pasisakyti. Aš taip pat nieko nežinau ir apie finansinį planą. Kol kas mes turime tą oficialią seną versiją, kad sujungimui reikia apie 50 milijonų, dabar jau lyg ir nereikia, ar reikia 4, bet aš to irgi nežinau. Prašymas man atrodo buvo labai logiškas, suprantamas – palaukime balandžio 28 d., darbo grupė baigs savo darbą, pateiks Vyriausybei visą viziją, ir tada vyriausybė padarys projektą, kad nebūtų tai vien tik idėja, ir atėję į Seimą kalbėsime ir diskutuosime. Galbūt mes turėsime ir radikalesnį variantą, bet tikrai visada yra galimybė girdėti argumentus ir ieškoti protingų sprendimų.

Mes matome visumą ir pati akademinė bendruomenė, savivalda, studentai, jie indikuoja kitus signalus. Tikrai matosi, kad reikia padaryti sprendimą, jei norime kitos kokybės. Mes galime palikti tą patį tinklą, jei sugebame kitais būdais pasiekti efektyvų universitetų finansinį valdymą arba turime iš biudžeto finansuoti ir tuščiai švaistyti pinigus. Matome, kad 35 proc. universitetų lėšų skiriama ne studentų mokymui, tiriamajam darbui, docentams, profesoriams arba tyrėjams, o administracijos ir infrastruktūros išlaikymui. Tai tokios proporcijos netenkina. Pasakymas, kad tai yra autonominiai universitetai ir jie patys turi teisę spręsti, tai sutikčiau, jei jie būtų finansuojami ne iš biudžeto. Tada jie gali daryti ką nori, bet mes kalbame apie biudžetą ir apie kokybę. Kaip pasiekti kokybę, kai turime virš 2 tūkst. besidubliuojančių programų, programoje po 3-5 studentus. Tas pas edukologijos universitetas, kuris yra stiprus kai kuriose atskirose programose, tai reikia išsigryninti ir tas programas palikti. O ten, kur nesugebame parenti nei fizikos mokytojo, ar neturime nei vieno kandidato stoti į kažkurią programą, tai yra tikrai kažkas negerai.