- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Premjeras Saulius Skvernelis absurdiškais vadina Rusijos ambasadoriaus Aleksandro Udalcovo pareiškimus dėl Rusijos teisės į kompensacijas iš Lietuvos už investicijas sovietmečiu ir primena, kad trėmimais bei žudymais prarastos lietuvių gyvybės yra neįkainojamos.
Žurnalistams Klaipėdoje S.Skvernelis sakė, kad pusę amžiaus trukusi sovietų okupacija iki šiol lemia tai, jog Lietuva, priešingai nei okupacijos nepatyrusios valstybės, susiduria su socialinėmis, ekonominėmis problemomis.
„Tai yra akibrokštas. Jei nebūtų Sovietų sąjungos okupacijos, visų Baltijos valstybių, taip pat ir Lietuvos, mes šiandien būtumėme visiškai kitokios valstybės, nekalbėtumėme apie tas problemas, kurias turime su socialine atskirtimi, su ekonomikos problemomis, su gyvenimo lygio skirtumu Baltijos šalyse. Vien tas atsakymas yra toks, kad yra absurdiški pareiškimai“, – teigė premjeras.
„Antra, tai yra neįkainojama, kiek mes praradome žmonių, gyvybių tremtyje, persekiojimais, žudymais partizaninio karo metu. Pareiškimai, ypač išvakarėse tokių dienų (trėmimo minėjimo – BNS), yra nekorektiški ir nepriimtini“, – pridūrė premjeras.
A.Udalcovas šią savaitę interviu „Litovskij Kurjer“ pareiškė, kad Rusija nesvarstys galimo žalos kompensavimo Lietuvai už patirtą žalą sovietmečiu, ypač įvardijant tai kaip žalą dėl okupacijos. Jis tvirtino, kad Rusija pati turi teisę reikalauti 72 mlrd. dolerių už investicijas į Lietuvą sovietmečiu.
Lietuvos Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sakė, kad šiuos ambasadoriaus žodžius „sunku paaiškinti ir logiškai, ir politiškai, ir moraliai“.
2000-aisiais Lietuvos Vyriausybės sudaryta tarpžinybinė komisija pateikė skaičius, kad sovietų okupacijos padaryta žala Lietuvai siekia maždaug 20 mlrd. JAV dolerių (apie 80 mlrd. litų pagal tuometį JAV dolerio kursą), Seimas priėmė tai patvirtinantį įstatymą, tačiau realių žingsnių vykdyti jį reikalaujant Sovietų okupacijos žalos atlyginimo nesiimta.
2012-aisiais, Seimui bebaigiant kadenciją, buvo sukurta ir speciali komisija, ji turėjo rengti derybines nuostatas ir veiksmų planą siekiant atlyginimo už Sovietų Sąjungos okupacijos padarytą žalą, tačiau veiklos taip ir nepradėjo.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos teisingumo ministrai 2015-ųjų pabaigoje yra pasirašę deklaraciją, kuria skelbiamas siekis apskaičiuoti dėl sovietų okupacijos patirtą žalą, reikalauti jos atlyginimo bei sovietų nusikaltimus įvertinti tarptautiniu mastu.
Latvijos Vidžemės taikomųjų mokslų universiteto rektorius Gatis Kruminis teigia, kad Baltijos šalys buvo SSRS donorės. Jis teigia apskaičiavęs, kad Lietuva kasmet apie 5-6 proc. savo biudžeto skirdavo SSRS biudžetui, savo ruožtu Lietuvai perskirstomos SSRS lėšos daugiausia buvo nukreipiamos karinėms struktūroms, pirmaisiais dešimtmečiais kovojusioms su partizanais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Landsbergis susitiko su Armėnijos Nacionalinės Asamblėjos pirmininku1
Lietuva pasirengusi remti Armėniją, siekiant partnerystės su Europos Sąjunga (ES), trečiadienį susitikęs su Armėnijos Nacionalinės Asamblėjos pirmininku Alenu Simonianu sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
S. Cichanouskaja sukritikavo iniciatyvą apriboti baltarusių keliones į gimtinę23
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja tikina suprantanti Lietuvos politikų susirūpinimą dėl saugumo situacijos, tačiau kritiškai vertina Seime svarstomą siūlymą apriboti baltarusių keliones į gimtinę. ...
-
Kandidatų į prezidentus pajamų ir turto deklaracijos: kas stebina labiausiai?4
Praėjusią savaitę paskelbtos kandidatų į prezidentus pajamų ir turto deklaracijos sukėlė klausimų ir politologams, ir ekonomistams. Kas stebina labiausiai ir ar kandidatais, pateikus tokius dokumentus, turėtų susidomėti Valstybinė mokesčių inspe...
-
Seimo narys M. Matijošaitis grąžino beveik 3 tūkst. eurų parlametinių lėšų4
Seimo Laisvės frakcijos narys Marius Matijošaitis Seimo kanceliarijai grąžino 2814 eurų už programinę įrangą, įsigytą parlamentinei veiklai skirtomis lėšomis. ...
-
I. Šimonytės prezidento rinkimų štabo komunikacijai vadovaus D. Ulbinaitė9
Į Lietuvos prezidentus kandidatuojančios premjerės Ingridos Šimonytės rinkimų štabo komunikacijai vadovaus vidaus reikalų ministrės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė. ...
-
Paviešinti kandidatų į prezidentus turtai: kodėl vieni turtuoliai pyksta ant kitų?6
Kandidatams į Lietuvos prezidentus deklaravus savo pajamas, paaiškėjo turtingiausieji. Pirmoje vietoje puikuojasi teisininkas Ignas Vėgėlė. Pastarasis turi prikaupęs nekilnojamojo turto už 1 mln. 580 tūkstančių eurų, banko sąskaitose laiko 2...
-
M. Navickienė nesvarsto galimybės ŠMSM vadovauti iki kadencijos pabaigos: būtų sudėtinga2
Laikinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) vadovaujanti Monika Navickienė laukia nuolatinio ministro paskyrimo. Pasak jos, iki kadencijos pabaigos vadovauti ir šiai, ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) &ndash...
-
VRK pasiekė informacija dėl skleidžiamos dezinformacijos: žinomi politikai kelia sumaištį?4
Įsibėgėjant rinkiminiam sezonui, Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) pasiekė informacija dėl rinkimų komisijų nariams skleidžiamos dezinformacijos. Kai kuriose savivaldybėse dirbantys rinkimų komisijų nariai sako regintys žinomų politikų kelia...
-
I. Šimonytė Vilniuje dėkojo Andoros kolegai už paramą Ukrainai, sankcijų Rusijai palaikymą
Premjerė Ingrida Šimonytė Vilniuje pirmą kartą viešinčiam Andoros Vyriausybės vadovui padėkojo už šios Europos mikrovalstybės paramą Ukrainai, principingą laikyseną remiant Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai. ...
-
L. Kasčiūno ir A. Anušausko nesutarimai tęsiasi: teko raminti įsiplieskusias diskusijas18
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) diskutuojant dėl karo komendantūrų koncepcijos išskyrė krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno ir buvusio ministerijos vadovo Arvydo Anušausko pozicijos. Ilgą laiką konceptua...