S. Skvernelis: normalus darbas prasidės tik priėmus valstybės biudžetą

Pats ministras pirmininkas sako, kad taip atsitiko tik dėl to, kad partiečiams nebuvo nurodyta, kaip reikėtų balsuoti ir kiekvienas galėjo laisvai išsakyti savo nuomonę. Apie šį sprendimą ir kitus pirmuosius naujos valdžios darbus, laidoje „Dėmesio centre“ pokalbis su ministru pirmininku S. Skverneliu.

– Pone Skverneli, Seimas šiandien pratęsė PVM lengvatą centriniam šildymui. Nors jūs buvote prieš. Ką tai reiškia?

– Tai nieko nereiškia. Nieko naujo Lietuvoje neįvyko. Ta lengvata buvo nuolat pratęsinėjama. Tai tik parodo, kad reikia tų esminių pokyčių. Ši lengvata neturi jokių argumentų būti išlaikyta. Juo labiau, kad pasiūlytas alternatyvus modelis remti tuos žmones, kuriems iš tiesų reikia tos lengvatos, nesulaukė pritarimo. Seimas tiesiog išreiškė tokią savo valią nuramindamas žmones, bet ramybės nėra, nes vyriausybei dar reikia surasti tokią smulkmeną, apie 32 mln. eurų, kaip šitą lengvatą dotuoti. Šia lengvata pirmiausia paremsime visus, tame tarpe ir tuos, kuriems jos nereikia. Taip pat paremsime neefektyvų šilumos ūkį, paremsime kiaurus daugiabučius neskatindami jų renovuoti. O svarbiausia, kad neįvertinta tai, jog nuo sausio 1 d. drastiškai keičiasi NPD, daugelio žmonių pajamos bus didesnės ir galbūt jie net negalės gauti tos lengvatos, kurią galėtų gauti, jei būtume perėję prie alternatyvaus modelio.

– Ar jūs būtumėte pasiruošę viską padaryti, jei Seimas būtų nusprendęs kitaip?

– Šiandien veikia paramos įstatymas, kur yra nustatytas mechanizmas. Tame įstatyme numatyta 20 proc. riba. Jei šildymo išlaidos viršija 20 proc. pajamų, tai žmogus turi teisę gauti paramą. Visa tai yra finansuojama, prieš pora metų priėmus sprendimą, kad nebūtų ši funkcija deleguota savivaldai, o būtų savarankiška funkcija su numatytu labai aiškiu lėšų šaltiniu (2011-2013 m. paramai iš valstybės biudžeto skirtos lėšos), tai per metus apie 230 mln. eurų. Šios lėšos, kurios skirtos savivaldai, jos per metus yra neišnaudojamos. Tai lėšos skirtos paramai, socialinės atskirties mažinimui. Jų išnaudojama apie pusė, o kita dalis naudojama pagal kitą paskirtį, tai paminklus stato, vamzdynus tiesia, kelius remontuoja, liftus remontuoja, išeitines išmokas moka ir t.t. Jei tai yra socialinė parama, tai galime sakyti, kad mes nebūtume pasiruošę, bet šiaip visas mechanizmas yra veikiantis, papildomos funkcijos neatsiranda. Pakeitus iš 20 proc. į 10 proc., galėjo potencialiai atsirasti daugiau žmonių, kuriems realiai reikia šitos paramos. Argumentas buvo, kad laiko yra labai mažai. Kitas dalykas, kas taip pat labai svarbu, tai išleisti milijardai IT plėtrai, bet mes šiandien vėl matome tą bejėgiškumą, kai vis dar prašoma popierinių pažymų, kurios yra kažkuriame iš registrų. Vienareikšmiškai aš, kaip Seimo narys, registruosiu atitinkamą pataisą, kad tokių dalykų nebūtų. Taigi manau, kad būtume buvę pasiruošę. Net jei paimtume blogiausią situaciją, tai dvigubai daugiau žmonių būtų gavę tą lengvatą, o tie, kuriems jos nereikia, net nebūtų pajautę. Juo labiau, kad per NPD pakėlimą, kalbant apie žmones gaunančius 944 eurų atlyginimą, tai per NPD padidinimą 50 eurų per metus jiems sugrįžta. Įvertinant šilumos tiekėjų asociacijos duomenis, šildymo sezonu panaikinus lengvatą pabrangimas vidutiniam butui būtų apie 50 eurų.

                                                                  V.Skaraičio/BFL nuotr.

– Tačiau problema yra ta, kad jūsų nepalaikė net savi. Jūs balsavote prieš, kaip ir dar 10 jūsų frakcijos narių, 9 susilaikė. Kaip jūs nesugebate įtikinti savų?

– Nereikia ieškoti sąmokslo teorijų. Kažkas pradėjo eskaluoti, kad gal nuomonės išsiskyrė ir t.t.

– Žinoma, kad išsiskyrė.