Nacionalinio saugumo grėsmės – korupcija ir socialinė atskirtis

„Lyginant su ankstesnės Vyriausybės parengtu dokumentu, naujajame įvardijama tai, kad korupcija griauna valstybę iš vidaus. Mes turėtume paskaičiuoti, kad valstybė patiria žalos dėl korupcijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas minėjo, kad galėtų būti pie 20 proc. šalies biudžeto, tai – milžiniški netekimai. Antras aspektas, apie kurį buvo kalbama daugiau, socialinė atskirtis ir skurdas“, – pirmadienį po pasitarimo Seime žurnalistams sakė V. Bakas.

Atnaujintos Nacionalinio saugumo strategijos projektą parengė dar buvusi Vyriausybė. Pastarąjį kartą strategija buvo peržiūrėta 2012 metais, kuomet norėta ją pritaikyti prie pasikeitusios saugumo situacijos. Po pateikimo praėjusios kadencijos Seime, dokumentą nagrinėti ėmėsi naujojo Seimo NSGK ir kreipėsi į visuomenę prašydamas pateikti jam siūlymus. Prieš planuojamą svarstymą ketvirtadienio plenariniame posėdyje, pirmadienį dokumentas aptartas Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio pasitarime su ministrais, tarnybų vadovais, parlamentarais.

„Daugiau erdvės veiklai“

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis sako, kad strategijoje įvardintos grėsmės – gerai žinomos iš anksčiau, o dėl kovos su jomis būdų departamentas norėtų „daugiau erdvės veiklai“. „Trūksta tam tikrų įstatymų, ypatingai dėl VSD (veiklos) apie prevenciją. Yra dalykų, kuriuos buvome pateikę Seime, bandysime teikti ir šiais metais“, – žurnalistams po pasitarimo sakė D. Jauniškis.

Žvalgyba buvo siūliusi „stiprinant informacinį saugumą“ numatyti baudžiamąją atsakomybę už dezinformaciją, tačiau praėjusios kadencijos Seimo NSGK pristatytas projektas taip ir nebuvo pateiktas, sulaukęs kritikos dėl žodžio laisvės varžymo. Kartu VSD atstovai tuomet sakė norintys imtis daugiau priemonių prieš teisininkus, padedančius migrantams piktnaudžiaujant procedūromis legalizuoti atvykimą į Lietuvą. VSD siūlė tarp galimų sankcijų grąžinti anksčiau galiojusią formą – oficialų įspėjimą, kad jį gavusiam asmeniui toliau tęsiant veiklą būtų leidžiama imtis priemonių jai apriboti.

Seimo pirmininkas V. Pranckietis sakė, kad ketvirtadienį pradėjus svarstyti nacionalinės saugumo strategijos naująjį variantą bus prašoma pertraukos jam papildyti.

„Nacionalinio saugumo strategija – labai svarbus dokumentas mums visiems, dar yra kur jį tobulinti, todėl sutarėme, kad teiksime Seimui ir imsime pertrauką, kad jį dar papildytume. Nepaisant to, Vyriausybė jau galėtų veikti ir kurti strategijos įgyvendinimo planą“, – sakė V. Pranckietis.

Gynybai – 2 proc.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pabrėžė, kad dėl strategijos yra bendras politinis sutarimas: „Man kaip dalyvavusiam šiame posėdyje džiugu, kad mes turime visišką konsensusą, ir tikiuosi, kad Seimas patvirtins strategiją“. Dokumente, palyginti su pirminiu variantu, jau 2018 metais įsipareigojama pasiekti, kad 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) tektų gynybos finansavimui.

Ministras sakė, kad daugiau aiškumo dėl perspektyvos didinti finansavimą po 2018-ųjų bus pradėjus formuoti 2019 metų biudžetą. „Kartu su 2018 metų finansų panaudojimu bus derybos ir dėl naujo 2019 metų biudžeto, bet esu įsitikinęs, kad per 2017 metus turėsime daugiau aiškumo dėl perspektyvos. Aš esu sakęs, kad pradžiai galima kalbėti apie 2,2 proc., 2,4 proc., bet tik mano asmeninė nuomonė ir reikės bendro sutarimo iš visų, o pirmiausia – politinių veikėjų“, – kalbėjo R. Karoblis.

Nacionalinio saugumo strategijos atnaujintame variante pažymima, kad Lietuvos saugumo aplinką ypač neigiamai veikia „Rusijos Federacijos veiksmai, pažeidžiantys tarptautines normas ir griaunantys taisyklėmis pagrįstą saugumo architektūrą Europoje“.

Terorizmas ir migracija

„Agresija prieš kaimynines valstybes, Krymo aneksija, prie Lietuvos ir kitų šalių sienų sutelkta moderni Rusijos ginkluotė, didelio masto puolamojo pobūdžio pratybos, pasirengimas išvien naudoti karines ir ekonomines, energetines, informacines ir kitokio pobūdžio civilines priemones, nukreiptas prieš kaimynines valstybes, gebėjimas išnaudoti vidines Rytų kaimynystėje esančių šalių problemas, taip pat pasirengimas panaudoti branduolinį ginklą ir prieš jo neturinčias valstybes yra iššūkis Lietuvos ir visos euroatlantinės bendruomenės saugumui“, – rašoma projekte.

Strategijoje kaip grėsmės įvardytos ir augantis religinis ekstremizmas, sąlygos terorizmui bei nekontroliuojamai migracijai plist.

Projekte atnaujinamas rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių nacionaliniam saugumui sąrašas, įtvirtinami sprendimai, priimti reaguojant į pasikeitusią valstybės saugumo situaciją, t. y. įsipareigojimas ne vėliau kaip 2018 metais pasiekti 2 proc. bendrojo vidaus produkto finansavimą gynybai, šauktinių kariuomenės grąžinimas.

Strategijai praėjusių metų rugsėjį pritarė Valstybės gynimo taryba, vėliau dokumentui pritarta Vyriausybėje, galutinai strategiją turi patvirtinti Seimas.