Rusijos grėsmės korta per Seimo rinkimus: ar su ja dar pavyks išlošti?

Per Seimo rinkimus centro dešinės rinkėjus bus siekiama mobilizuoti Rusijos grėsmės korta, tačiau jos efektyvumas priklausys nuo kelių aplinkybių. Taip portalui LRT.lt teigia kalbinti politologai Algis Krupavičius ir Mažvydas Jastramskis, sociologas Ignas Zokas.

DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2014-ųjų gruodį atliko visuomenės nuomonės apklausą. Ji parodė, jog 54,5 proc. gyventojų tuo metu buvo įsitikinę, kad Lietuvos nepriklausomybei yra iškilusi reali grėsmė. Dalis apklaustųjų laikėsi nuomonės, kad grėsmė iškilo pastaruoju metu; kiti manė, kad problemų šiuo klausimu turėjome visuomet.

Nepaisant paaštrėjusios tarptautinės aplinkos, 31,9 proc. respondentų laikėsi nuostatos, kad grėsmių Lietuvos nepriklausomybei šiuo metu nėra. Dar 13,6 proc. nežinojo, kaip atsakyti.

„Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas sako, kad šiuo metu nuotaikos dėl grėsmių yra kiek aprimusios – tai esą liudija ir vidaus vartojimas.

„Pažiūrėkime į bendrą kontekstą. Žiniasklaidoje tuo metu buvo labai daug informacijos [Rusijos agresijos ir saugumo temomis], ir pati situacija buvo labiau įtempta. Visi buvo susigūžę, o dabar jaučiama kur kas daugiau atsipalaidavimo. Tai rodo ir vidaus vartojimas: žmonės perka, vartoja. Taigi tam tikras pasitikėjimas ateitimi yra didesnis“, – LRT.lt kalbėjo sociologas.

2014-ųjų pavasarį – likus metams iki tiesioginių merų rinkimų – Liberalų sąjūdžio (LS) lyderiai užpildė paraiškas stoti į savanorišką pilietinės savigynos organizaciją – Šaulių sąjungą. Taip liberalai esą ragino stiprinti savanorišką krašto gynybą. Savo ruožtu Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) nuolat pasisako gynybos temomis, o per rinkimų kampaniją tai taip pat gali atsispindėti jų retorikoje.

Efektyvumas priklausys nuo įvykių Ukrainoje, ES ir Rusijoje

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Algis Krupavičius tikina, kad Rusijos grėsmės korta per rinkimus bus naudojama vietoje ir ne vietoje. „Pirmiausia ta korta bus siekiama mobilizuoti centro dešinės partijų rinkėjus, daugiausiai – TS-LKD šalininkus. Be abejo, kaip svarbiausias jų sąjungininkas, šią kortą aktyviai naudoja ir prezidentė Dalia Grybausakitė viešojoje erdvėje, savo pasirodymuose“, – LRT.lt komentavo politologas.

Pasak A. Krupavičiaus, tos kortos efektyvumas nemažai priklausys nuo įvykių Europos Sąjungoje (ES), Rusijoje ir šiek tiek – Ukrainoje. „Jei atsiras daugiau ženklų, kad Vakarų šalys, pirmiausia ES, aktyviau bendradarbiauja su Rusija ir santykiai normalizuojasi, tuomet tą kortą išnaudoti bus sudėtingiau. Jei išliks status quo ar situacija taps labiau įtempta nei dabar, ta korta veiks labiau, ir, matyt, centro dešinės partijos gali tikėtis mobilizuoti šiek tiek daugiau rinkėjų“, – aiškino VDU profesorius.

Panašiai galvoja ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas politologas Mažvydas Jastramskis, pasak kurio, jei nebus papildomo impulso ir situacija Ukrainoje nesikeis nei į bloga, nei į gera, vargu ar gynybos ir grėsmių klausimai bus tie, kurie motyvuos daugelį rinkėjų rinktis vieną ar kitą partiją.

„Lietuvoje yra daug partijų. Logiškai mąstant, kai kurios partijos turi turėti savo nagrinėjamus klausimus rinkėjams. Taigi liberalai ir konservatoriai gali kalbėti apie tai per rinkimus, bet tikriausiai nebus įmanoma pritraukti daug rinkėjų. Ta retorika greičiau bus skirta tradiciniams rinkėjams“, – LRT.lt kalbėjo M. Jastramskis.

Kaip teigia sociologas I. Zokas, visos partijos reaguos į aktualijas ir formuluos savo pozicijas, o jos pradės ryškėti pavasarį.