Ruduo – svarbių sprendimų metas Seime

Keblius sprendimus atidėlioti ir saugiai lepintis tautos meile. Toks valdančiųjų bruožas išryškėjo pasibaigus Seimo pavasario sesijai. Tačiau pabėgti nuo būtinų sprendimų nepavyko – juos reikės priimti rudenį.

Atominė migla

Svarbių sprendimų kuo labiau vengti. Regis, taip Seimas dirbo per pavasario sesiją. Plenariniai posėdžiai kartais trukdavo vos pusdienį – priimtų svarbių įstatymų skaičius taip pat smarkiai sumažėjo.

Lietuvai reikia statyti atominę ar ne? Šio rebuso valdantieji lig šiol neišsprendė. Ilgai muistęsi, kūrę darbo grupes, jie vis dar nepaaiškino, mūsų šalis suks atominiu keliu ar ne. Vienu metu Seimo užkulisiuose jau kalbėta, kad kairieji Andriaus Kubiliaus projektą linkę tęsti, tik su pataisymais, nes kitaip nesuprastų tauta. Tačiau galutiniai sprendimai vėlgi atidėti iki rudens.

Baigdamas pavasario sesiją Seimas kosmetiškai pakoregavo mokesčių sistemą. Be to, galiausiai paaiškėjo, kad kairiųjų kalbos apie progresinius mokesčius tebuvo blefas. "Sodros" įmokų ribos, sumažintų pensijų, atlyginimų dirbantiems valstybės tarnyboje, taip pat sveikatos apsaugos klausimai vėl nukeliami rugsėjo bei spalio mėnesiams.

Lėtos apsukos

Vyriausybės darbo bruožas – ji nuolat vėluoja Seimui pateikti išvadas dėl svarbių įstatymų projektų. Būtent dėl šios priežasties plenarinių posėdžių darbotvarkės buvo užimtos mažareikšmiais klausimais.

Žinoma, opozicijai labiausiai kliūva tai, kad Vyriausybė ir Seimo dauguma svarbiausius sprendimus dėl energetikos atidėlioja. "Neaišku, kokia išvis bus Lietuvos energetikos ateitis, kokia strategija, kurių rūšių kurą mes ateity naudosime. Niekas nepaaiškėjo. Visuomenė ir Seimo nariai laikomi nežinioje ir tamsoje. Ir neaišku, ar tai bus išspręsta rugsėjį", – dėstė opozicijos atstovas, vienas Liberalų sąjūdžio lyderių Eligijus Masiulis.

Maža to, Vyriausybė lyg karštą bulvę jau pusę metų mėto Tautinių mažumų įstatymą, kuris Lietuvos lenkų tankiai gyvenamose teritorijose leistų jų kalba rašyti gatvių pavadinimus, taip pat pavardes pase.

"Valdančiosios partijos prieš rinkimus daug kalbėjo apie darbo vietų kūrimą, ekonomikos gaivinimą, bet lig šiol nieko nepadarė", – aiškino konservatorius Jurgis Razma.

O liberalams labiausiai kliūva Seime kelią prasiskynę vertybiniai klausimai, pavyzdžiui, ar drausti abortus. "Lig šiol neaišku, kaip šitas projektas toliau bus Seime, valdantieji patys nežino", – kalbėjo liberalas E.Masiulis.

Nėra sutarimo

Vienintelis svarbus dalykas, prieš parlamentarams einant ilsėtis, – tai naujas namų renovacijos projektas. Tačiau ar jis veikia, vėlgi pamatysime rudenį. Labai gali būti, kad įstatymą teks taisyti, nors aplinkos ministras Valentinas Mazuronis kol kas juo patenkintas.

Kodėl valdantieji svarbius sprendimus taip atidėlioja, juk nauja valdančioji dauguma dirba jau nuo gruodžio? Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas aiškino, kad parlamentas ir Vyriausybė siekia įstatymų kokybės, ne kiekybės. Tai – vienintelis argumentas.

O opozicijai ir politikos apžvalgininkams atrodo, jog svarbių įstatymų priėmimas kliūva dėl to, kad nėra sutarimo pačioje valdančiojoje koalicijoje. "Gal ši Vyriausybė pati nežino, kokių sprendimų nori? Gal nesusitaria koalicijoje? Galiausiai pirmininkavimas ES gali būti formali priežastis skubiai nespręsti vidaus klausimų. Iš Vyriausybės bei Seimo norėtųsi konkretesnių ir aiškesnių sprendimų", – komentavo politologas Vytautas Dumbliauskas.

Tačiau valdančiųjų atstovai su tokia kritika nesutinka. "Darbų daug pradėta, bet sakyti, kad juos esame baigę, negalime. Štai šilumos ūkio pertvarka pajudėjo, bet reikia tęsti. Energetikoje nesame pabaigę su atominės elektrinės projektu. Tačiau labiau reiktų koncentruotis į mokestinius ir socialinius dalykus. Rudenį spręsime sumažintų pensijų kompensavimo klausimą, ir tai susiję su praėjusios valdžios sprendimais", – aiškino Seimo vicepirmininkas Darbo partijos (leiboristų) atstovas Vytautas Gapšys.