Rinkimai į Seimą: abejotina pažadų logika

Pasigedo biografijų

Praėjusią savaitę klaipėdiečius pasiekė rinkėjo pažymėjimai bei reklaminiai politikų bukletai, kuriuose žmonės pirmiausia pasigedo kandidatų į Seimą biografijų.

"Gavome tuos vadinamuosius kvietimus į rinkimus. Esu Baltijos rinkimų apygardos rinkėjas. Perverčiau bukletą, ten radau tik nuotraukas, prie kurių kažkokie pažadai, bet nė žodžio apie patį politiką. Iš visų tų 12 kandidatų pažįstu tik vieną žmogų, tai už jį ir balsuosiu. O apie kitus nieko nežinau. Kas jie tokie, kur jie mokėsi, kokį darbą dirba ar vaikų turi, kokį atlyginimą gauna, kiek jiems metų, ar jau kada darbavosi Seime? Nieko to neparašyta. Labai keista, tai kaip jie tikisi, kad už juos kas nors balsuos?" – stebėjosi klaipėdietis Vytautas.

"Mane irgi papiktino, kad niekur nėra kandidatų biografijų. Ką žinome, gal balsuosime už kokius agurkinius, H.Daktaro bendražygius ar kitus galvažudžius. Kodėl mes turime pirkti katę maiše? Įmetė į pašto dėžutę kažkokio raudonplaukio reklamą. O kas jis toks? Mes jo nepažįstame. Gal jis dvi klases baigęs perpus su broliu. Anksčiau valytojai įsidarbinant reikėdavo pateikti biografiją, o čia į Seimą braunasi, ir – nieko. Ar įsivaizduojate, kaip mums apmaudu, kad per klaidą galime nubalsuoti už kokį pašlemėką, kuris paskui mums 4 metus diriguos", – piktinosi garbaus amžiaus klaipėdietė.

Rinksime pagal grožį?

Vytautas dar pašmaikštavo, gal seimūnus šiemet pagal grožį turėsime rinkti?

Kitas rinkėjas neslėpė, kad akivaizdžiai retušuotos kandidatų reklaminės fotografijos kelia juoką, nes jose kai kurie jų atrodo jaunesni bent 15–20 metų.

Ir jei jau turime rinkti Seimą pagal išvaizdą, tai esą teisybės dėlei turėtų greta būti pateikta ir kita, nepagražinta kandidato nuotrauka.

Keturiose Klaipėdos rinkimų vienmandatėse apygardose – Pajūrio, Danės, Marių ir Baltijos – balotiruojasi 41 politikas, iš jų tik trys rinkėjams skirtuose bukletuose labai trumpai užsiminė apie save, ir tik vienas nurodė, kaip šiuo metu užsidirba pragyvenimui.

Visi kiti veikiausiai įsivaizduoja, kad yra tokie garsūs ir žinomi, jog dar kartą priminti apie save – tolygu savęs negerbti.

Tačiau klaipėdiečiams taip neatrodo, todėl jų nuostaba ir pasipiktinimas suprantamas.

Klaidos bado akis

Partijų programų rinkėjai neskaito. Galbūt vadovaudamiesi šia nuostata kai kurie kandidatai, siekiantys klaipėdiečių balsų, ir nepersistengė kurdami savo rinkimų deklaracijas.

Šiųmetė rinkimų kampanija savo vangumu primena trečią lietuviškų vestuvių dieną. Todėl tikėtasi, jog bent jau kandidatų programų bukletai turės "daugiau spalvų". Tačiau ir šie lūkesčiai nuvylė.

Maža to, kartu su rinkėjo pažymėjimais klaipėdiečius pasiekę reklaminiai politikų leidiniai nustebino rašybos, skyrybos ir korektūros (jau nekalbant apie stilių) klaidomis.

Bene labiausiai pribloškė bent dviejų kandidatų programose nuolat besikartojančios klaidos žodžiuose "turi, turėti" su "ū" ilgąja.

Kai kurie kandidatai nežino, kad jų partijos pavadinimas rašomas su kabutėmis.

Tokioms klaidoms pastebėti nereikia filologinio išsilavinimo, jos akivaizdžios net gudresniam ketvirtokui. Apie bukletų teksto stilių kalbėti nė neverta.

Štai keletas pavyzdžių: "Žmogus – pagrindinis valstybės turtas. Jį nevalia varyti į bankų vergiją, paskui įstumiant į antstolių glėbį", "stiprinti darbuotojų atstovavimą skatinant jų dalyvavimą profesinių sąjungų veikloje", "demografinėms problemoms spręsti reikia drąsių priemonių šeimos politikos ir ryšių su užsienio lietuviais srityse".

Biurokratinės kalbos arimai

Tačiau šios klaidos, lyginant su biurokratine politikų kalba ar jų sukurtais naujadarais, yra niekis.

Kai kurie kandidatai nusprendė pasitenkinti bendrais savo partijų strategų sumodeliuotais šablonais, kiti savo pažadus tarsi nukopijavo iš projektų ES paramai gauti, jie yra absoliučiai neįskaitomi paprastam rinkėjui ir tik pagal pavienius lietuviškus žodžius galima suprasti, kad šis reklaminis šedevras vis dėlto parašytas valstybine kalba.

Šitų necituosime. Tačiau yra apstu kitų lingvistinių "perlų", kur reikia gerokai pasukti galvą, norint juos suvokti. Citatų kalba netaisyta.

"Kalba yra pagrindinė tautos savimonės dedamoji." "Išlikime šiandien, kad būtume rytoj." "Tautinio santykio išsaugojimas." "Kieno įstatymai, tas ir šeimininkas." "Vaikai yra tautos tąsa amžinybėje, ne tik su teisėmis, bet ir su pareigomis."

"Ką reikia daryti? Didinti piliečių įtrauktį į sprendimų priėmimą."

"Valstybė įgalina pareigūnus veikti, visuomenė juos gerbia ir palaiko."

"Siūlomi sprendimai paremti penkių darnų (5D) (…) strateginėmis nuostatomis."

"Dabarties liberalinis pasaulinis projektas siekia sunaikinti europietiškas civilizacijas, paliekant Europoje bioklonus."

"Tikimės, kad seimūnais taps raštingi, abiem galvos pusrutuliais mąstantys politikai."

Pagrindinis masalas – pinigai

Atmetus akis badančias nesąmones, reklaminiuose bukletuose į pirmą planą iškyla kandidatų pažadai.

"Jūsų laimė – mūsų rankose."Ši dviprasmiškai skambanti frazė apibendrintų visų Klaipėdos politikų programas.

Visiems kandidatams rūpi laimingas rinkėjas. O aukščiausia laimės pakopa, jų supratimu, – pinigai, kai kurie (dažniausiai besibalotiruojantys medikai) į laimės sampratą dar įtraukė ir sveikatą.

"Ateinantys 4 metai Seime turi tapti juodo darbo metai, kitaip amžiais liksime užribyje", – bylojama vieno kandidato programoje.

Ir šis grėsmingas įspėjimas tarsi garantuoja, jei jau už jį balsuosime, tai jis ir bus tas juodadarbis, kurio dėka neliksime Europos paraštėje.

Taigi kandidatai per artėjančius ketverius metus rinkėjams žada pinigų – vidutinį mėnesio atlyginimą "bent iki 1 450 eurų", minimalų – 450 eurų.

"Siekiu, kad minimalus mėnesinis atlyginimas į rankas 2018 metais Lietuvoje siektų 777 eurų į rankas. Vienkartinė pašalpa už kiekvieną gimusį vaiką siektų 3 000 eurų ir kas mėnesį būtų mokama 100 eurų "vaiko" pinigų."

"Kiekvienam šalies piliečiui, sulaukusiam18 metų, gyvenimo pradžiai skirsime 2 000 eurų paramą." "Būtiniausiems maisto produktams ir vaistams taikysime 5 proc. lengvatinį PVM tarifą."

Ir tai tik maža dalis tų ekonominių permainų, kurių ketina imtis naujai išrinktieji, jei mes jiems patikėsime savo balsą.

Tačiau ekonomistai kritiškai vertina šiuos pažadus.

Prieštarauja rinkos dėsniams

Ekonomikos ekspertas Gitanas Nausėda pastebėjo, jog tos algos, kurias siūlo kandidatai, – dukart didesnės, nei yra šiuo metu.

Kyla klausimas, kodėl staiga darbo užmokestis, kuris per pastaruosius kelerius metus vidutiniškai augo po 5–6 proc., dabar staiga turėtų išaugti 20 proc.?

"Mes tikrai neprognozuojame, kad bus ekonomikos augimo spartėjimas. Ir netgi atvirkščiai, ekonomika gali augti per artėjančius ketverius metus netgi lėčiau nei prieš tai. Čia kiekvienas pradedantis ekonomistas pasakytų, kad atlyginimų kaita turėtų turėti loginį ryšį su ekonomikos procesais. Jeigu to ryšio nėra, prasideda kiti negeri dalykai", – dėstė G.Nausėda.

Atlyginimai kurį laiką gali augti aplenkdami darbo našumą, bet jei jie kurį laiką tokiu tempu augs, šalies verslas ilgainiui darysis nebekonkurencingas, nes kils darbo užmokesčio sąnaudos prekės vienetui.

Pasak G.Nausėdos, tokiu atveju neparduosime savo gaminių eksporto rinkose, ir pats ekonomikos augimas dar labiau sulėtės.

"Todėl tokie stebuklingi atlyginimų padidėjimai galimi tik vykdant labai drastiškas darbo rinkos ir švietimo sistemos reformas, skatinant verslą, tačiau toli gražu ne visų partijų programose matau tą norą reformuoti darbo rinką. Netgi atvirkščiai, pasisakoma prieš naująjį Darbo kodeksą, pasisakoma už tai, kad darbuotojams būtų sugrąžinta daugiau garantijų. Tai tikrai gražiai skamba, bet negarantuos spartesnio darbo užmokesčio augimo. Todėl partijos, teikdamos tokius pažadus, turėtų neprasilenkti su logika", – pabrėžė G.Nausėda.