- Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pastarojo meto referendumai daugybėje šalių greičiau yra ne geri ir tinkamai išnaudojami demokratijos instrumentai, o politinių žaidimų ir manipuliacijų įrankiai, teigia politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka bei politologas Vytautas Keršanskas.
Pasak politologo, galima pastebėti ne vieną atvejį, kai politikai suabejoja netenkinančiais referendumo rezultatais arba sumenkina tautos valią, o tai – žalinga demokratijos idėjai.
Prieš keletą dienų Vengrijoje vyko referendumas dėl pabėgėlių kvotų. Dėl mažo dalyvavusiųjų skaičiaus referendumas Vengrijoje nėra teisiškai įpareigojantis, tačiau Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas nėra linkęs priimti fakto, kad referendumas neįvyko. Maža to, kadangi 98 proc. iš 44 proc. referendume dalyvavusių vengrų palaikė dešiniųjų vyriausybės politiką, V. Orbanas panoro Konstitucijos pataisų, dėl kurių šis referendumas būtų pripažintas įvykusiu.
Panašiu metu vyko ir referendumas Kolumbijoje. Čia siekta gyventojų pritarimo sudaryti taikos sutartį su marksistų sukilėlių Kolumbijos revoliucinėmis ginkluotosiomis pajėgomis (FARC), su kuriomis konfliktas trunka jau 52 metus. Tačiau taikos susitarimui, nors ir nedideliu skirtumu, gyventojai nepritarė. Kolumbijos valdžia pripažino neturinti jokio atsarginio plano, gyventojams nepritarus dėl taikos, ir mėgino pabrėžti itin mažą – vos vieno procento – pasisakiusiųjų už ir prieš skirtumą.
Referendumai tinkamai veikia nedaugelyje šalių
Politikos apžvalgininkas R. Valatka mano, kad tai, ar referendumas bus geras demokratijos įrankis, ar būdas suerzinti visuomenę, priklauso nuo valstybės.
„Šveicarijoje, pavyzdžiui, referendumas yra aukšto lygio demokratijos, išsilavinusios, protingos tautos instrumentas. Tačiau labai daug kur referendumai yra politinių žaidimų įrankis, kai atstovaujamoji demokratija arba jos dauguma nebeturi galimybių kaip nors primesti valstybei ir visai visuomenei valios, tad griebiasi tiesioginės demokratijos priemonių.
Man rodos, Vengrijoje tai ir įvyko, nes V. Orbano pozicijos pamažu silpsta. Na, o Kolumbijoje, matyt, atstovaujamoji valdžia susitarimą su partizanais padarė, nelabai atsižvelgdama į visuomenės nuotaikas. Žinoma, lyginti Kolumbiją ir Vengriją yra sunku, tačiau daug kur referendumai atsiranda kaip politinio žaidimėlio įrankis. Galima prisiminti ir Lietuvoje prieš 20 metų su rinkimais vykusius bene penkis referendumus, kurių vienas buvo sumažinti Seimo narių skaičių“, – kalba R. Valatka.
Politologo V. Keršansko teigimu, šiuolaikinėje demokratijoje referendumas yra aukščiausia apsisprendimo forma ir abejoti jo rezultatais, kai tauta nusprendžia, tolygu paneigti demokratijos esmę.
„Jei įtvirtinta taisyklė, kad referendumu sprendžiami svarbiausi valstybės klausimai, ir tauta nubalsavo vienaip ar kitaip, bet kokios manipuliacijos tampa gana žalingos pačiai demokratijos idėjai.
Panašiai buvo Vengrijos atveju, kai nesusirinko pakankamas referendumo dalyvių skaičius, o V. Orbanas, kadangi rezultatas jam buvo palankus, tą patį vakarą pasakė, kad darys konstitucines pataisas tam, kad referendumas po fakto būtų pripažintas galiojančiu. Tokie dalykai neturėtų būti daromi, o mėginimai sakyti, kad referendumas yra atgyvena, prieštarauja pamatiniam demokratijos principui“, – įsitikinęs politologas.
Referendumų daugėja, o jų kokybė krinta?
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Algis Krupavičius pastebi, kad niekada politikoje referendumai, kaip sprendimų priėmimo instrumentas, nebuvo taip dažnai naudojami, kaip dabar.
„Jei ankstesniais laikais referendumas būdavo politikos legitimacijos instrumentas, tai dabar referendumai dažnai yra spendžiamieji – visuomenė turi išsakyti savo požiūrį ir priimti vieną arba kitą sprendimą.
Tačiau apskritai referendumai yra geras šiuolaikinės demokratijos instrumentas, leidžiantis reaguoti į visuomenės nuomonę ir lūkesčius. Kita vertus, referendumų būna įvairių ir kai kurie jų klausimai gali būti vertinami kaip „keisti“ arba tikrai nebūtinai sprendžiami referendumo keliu, rezultatai kartais irgi yra prieštaringi“, – kalba A. Krupavičius.
LRT.lt pašnekovai sutinka, kad pastaruoju metu nemaža dalis referendumų baigiasi rezultatais, kokių politikai nesitiki, todėl į referendumus imta žiūrėti kiek kreivai.
„Per pastaruosius 15 metų Europos referendumai, kai tautoms buvo atiduoti spręsti įvairūs Europos integracijos klausimai, neretai baigdavosi ne taip, kaip tikėdavosi politinis elitas. Galima prisiminti Prancūzijos ir Nyderlandų atmestą Europos Konstituciją, „Brexitą“.
Kai tauta referendume nubalsuoja kitaip, nei tikėtasi, kyla mintis, kad referendumai yra atgyvena, netinkama forma, nes piliečiai yra per mažai įsigilinę, per mažai galintys suprasti svarbius klausimus ir balsuoja vedami emocijų, dažnai suklaidinti. Tokiam teiginiui yra pagrindo, tačiau aš siečiau šią problemą su politinės lyderystės krize Vakarų pasaulyje“, – sako V. Keršanskas.
Pasak politologo, atotrūkis tarp politikų ir visuomenės didėja, o politikai dažnai, nenorėdami prisiimti atsakomybės, atiduoda klausimus spręsti visuomenei, bijodami, kad vienas ar kitas sprendimas gali būti nepopuliarus ir už jį rinkėjai „nubaus“ per rinkimus.
Tiesa, kaip teigia A. Krupavičius, pastaruoju metu nemaža diskusijų, ar tikrai visais klausimais reikėtų telktis referendumą, gal kartais tiesiog reikia stiprios politikų valios.
„Prieš siūlydami spręsti vieną ar kitą klausimą referendumu, politinis elitas ir lyderiai turi 10 kartų apgalvoti. Referendumai dažnai išnaudojami populistiniais tikslais. Tokiu būdu referendumas yra devalvuojamas, jam primetamas nerimto sprendimo priėmimo instrumento vaidmuo“, – pažymi politologas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nepalankaus KT sprendimo sulaukęs R. Žemaitaitis žada atsisakyti Seimo nario mandato1
Konstitucinio Teismo pripažintas parlamentaro priesaiką sulaužęs Remigijus Žemaitaitis sako atsisakysiantis Seimo nario mandato. ...
-
Paveiksliuke – degantis kūdikis: Laisvės partija bando gesinti gaisrą4
Internautai ūžia: Laisvės partija kvietimą registruotis į referendumą dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo iliustravo paveiksliuku su degančiu kūdikiu. Tiesa, partija įrašą netrukus pašalino. ...
-
G. Nausėda: Vokietijos brigados perkėlimas į Lietuvą vyksta pagal planą1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Vokietijos brigados perkėlimo į Lietuvą procesas vyksta pagal planą. ...
-
Tauragės ir Kretingos politikams pateikti per 26 tūkst. eurų civiliniai ieškiniai
Klaipėdos apygardos prokuratūra prašo iš buvusio Tauragės rajono tarybos nario Kęstučio Balašaičio ir buvusio Kretingos rajono tarybos nario Vytauto Ročio priteisti daugiau nei 26 tūkst. eurų kaip nepagrįstai išleistus nau...
-
Seimas priėmė pluoštą Baudžiamojo kodekso pakeitimų – pakeista bausmių skyrimo tvarka
Seimas ketvirtadienį priėmė pataisas, kuriomis įtvirtinami sisteminiai baudžiamosios atsakomybės taikymo pokyčiai. ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus27
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Netikėta: Seimo rūmuose – sirena ir raginimas evakuotis10
Ketvirtadienį Seimo plenarinio posėdžio metu rūmuose kaukė sirenos, skambėjo raginimai evakuotis. Seimo kanceliarijos teigimu, tai tebuvo techninė problema ir realaus pavojaus nekilo. ...
-
Dėl VSD pranešėjo komisijos – skundas ir iš Prezidentūros
Trečiadienio vakarą Seimo Etikos ir procedūrų komisija gavo dar vieną skundą dėl vadinamosios pranešėjo Tomo Gailiaus parlamentinės tyrimo komisijos. Šį kartą į etikos sargus pasikreipė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patar...
-
G. Nausėda susitiks su A. Duda, stebės karines pratybas Suvalkų koridoriuje5
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį susitiks su Lenkijos kolega Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda), stebės Suvalkų koridoriuje vykstančias karines pratybas. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...