- Saulius Jakučionis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sako, jog NATO turėtų atsiųsti oro gynybos priemonių į Lietuvą, kad šios saugotų šalyje dislokuotą tarptautinį batalioną.
„Dėl to jau buvo sutarta per (NATO) viršūnių susitikimą Varšuvoje ir tai nėra įgyvendinta. Šitą klausimą taip pat kėlė keli kovinės grupės vadai“, – trečiadienį žurnalistams Rukloje per bendrą spaudos konferenciją su Vokietijos gynybos ministre Annegret Kramp-Karrenbauer sakė R. Karoblis.
Vokietija vadovauja Lietuvoje nuo 2017 metų dislokuotam tarptautiniam NATO batalionui, Lietuvoje yra apie 600 vokiečių karių.
R. Karoblis sakė, kad oro gynybos priemonių reikia norint pirmiausia apsaugoti paties bataliono karius, Lietuva tam reikalingų sistemų kol kas neturi.
„Kalbame apie čia dislokuotų karių saugumą“, – kalbėjo ministras.
Paklausta, ar svarsto kaip nors keisti Lietuvoje dislokuojamas pajėgas, Vokietijos ministrė teigė per susitikimą Kaune sulaukusi Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos prašymo išplėsti Baltijos šalių oro policijos misiją.
Baltijos valstybės jau kurį laiką siekia galimybės pertvarkyti oro policijos misiją į oro gynybos misiją. Tai reikštų, kad čia budintys sąjungininkų naikintuvai krizės atveju galėtų vykdyti kovines užduotis.
Pasak A. Kramp-Karrenbauer, Lietuvos prezidentas galimybę išplėsti misiją siejo su žlugusia Jungtinių Valstijų ir Rusijos sutartimi dėl vidutinio nuotolio branduolinių raketų draudimo.
„Gavau pageidavimą, kad jeigu NATO rėmuose kažkuriuo metu vyktų daugiau diskusijų, kaip tvarkytis su situacija Europoje ir Baltijos šalyse po INF sutarties žlugimo, kad šie pageidavimai ir šie prašymai būtų išgirsti ir ši tema būtų nagrinėjama labai rimtai“, – teigė gynybos ministrė.
„Vis dėlto, tai yra sprendimas, kuris turi būti priimtas NATO lygiu“, – sakė ji.
Tarptautiniai batalionai kiekvienoje Baltijos šalyje ir Lenkijoje buvo dislokuoti NATO siekiant atgrasyti Rusiją.
Įsipareigojimai „neturi laiko limito“
Pirmo vizito į Lietuvą atvykusi liepą gynybos ministre paskirta A. Kramp-Karrenbauer sakė, kad Vokietijos įsipareigojimai sąjungininkei neturi laiko limito.
Ji dar kartą paskelbė apie Berlyno planus per artimiausius kelerius metus investuoti 90 mln. eurų į karinę infrastruktūrą Lietuvoje.
„Mūsų įsitraukimas čia neturi laiko limito. Tai yra vienas esminių Vokietijos veiklos NATO ramsčių“, – sakė A. Kramp-Karrenbauer.
Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos partnerių saugumo srityje.
Be karių dislokavimo ir Berlyno investicijų, Lietuva iš Vokietijos taip pat perka pėstininkų kovos mašinas, savaeiges haubicas, šarvuočius, laivų pabūklus, automatinius šautuvus ir granatsvaidžius.
Vokietija yra aktyvi Baltijos šalių oro policijos misijos dalyvė. Pernai Lietuvos kariuomenės mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ buvo priskirta vienai Vokietijos divizijų.
R. Karoblis sakė, kad Vokietija ir toliau išlaikys lyderystę užtikrinant saugumą Lietuvoje.
„Vokietijos lyderystė tikrai yra mūsų NATO saugumo priemonių čia pagrindas, be jokios abejonės, ir tas tęsis“, – teigė ministras.
A. Kramp-Karrenbauer laikoma iš politikos besirengiančios trauktis kanclerės Angelos Merkel įpėdine.
Inicialais AKK dažnai vadinama politikė pernai gruodį perėmė vadovavimą centro dešinės Krikščionių demokratų sąjungai (CDU).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Per mokymus VRK galimai nutekino tūkstančių rinkėjų duomenis
Rinkimų repeticijos metu Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) galimai nutekino tūkstančių rinkėjų duomenis, praneša portalas „lrytas.lt“. ...
-
G. Landsbergis su Filipinų pareigūnais aptarė Kinijos grėsmę, dvišalį bendradarbiavimą3
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį Maniloje su FIlipinų pareigūnais atarė dvišalį bendradarbiavimą, Kinijos grėsmę. ...
-
EP rinkimai: mažiausiai dviem partijoms nepavyko surinkti privalomo rinkėjų parašų skaičiaus
Mažiausiai dviem partijoms, norinčioms dalyvauti Europos Parlamento (EP) rinkimuose, nepavyko surinkti privalomo rinkėjų skaičiaus, dėl to jos negalės kelti savo kandidatų sąrašų. ...
-
KT sprendimas dėl R. Žemaitaičio nenustebino: įžvelgia pavojų politinei cenzūrai4
Seimo opozicijos nenustebino ketvirtadienį paskelbtas Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas pripažinti parlamentarą Remigijų Žemaitaitį sulaužius Seimo nario priesaiką ir pažeidus Konstituciją. Nepaisant to, kai kurie parlamentarai įžvelgia pavojing...
-
Įvertino KT verdiktą dėl R. Žemaitaičio: tai rodo, kad kalbėjimas turi ribas5
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Konstitucinio Teismo (KT) pripažinimas Seimo narį Remigijų Žemaitaitį sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją rodo, jog politikų kalbėjimas turi ribas. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą9
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Nepalankaus KT sprendimo sulaukęs R. Žemaitaitis žada atsisakyti Seimo nario mandato9
Konstituciniam Teismui pripažinus, kad Remigijus Žemaitaitis sulaužė priesaiką, jis pats žada artimiausiu metu atsisakyti Seimo nario mandato. ...
-
Paveiksliuke – degantis kūdikis: Laisvės partija bando gesinti gaisrą17
Internautai ūžia: Laisvės partija kvietimą registruotis į referendumą dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo iliustravo paveiksliuku su degančiu kūdikiu. Tiesa, partija įrašą netrukus pašalino. ...
-
G. Nausėda: Vokietijos brigados perkėlimas į Lietuvą vyksta pagal planą3
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Vokietijos brigados perkėlimo į Lietuvą procesas vyksta pagal planą. ...
-
Tauragės ir Kretingos politikams pateikti per 26 tūkst. eurų civiliniai ieškiniai
Klaipėdos apygardos prokuratūra prašo iš buvusio Tauragės rajono tarybos nario Kęstučio Balašaičio ir buvusio Kretingos rajono tarybos nario Vytauto Ročio priteisti daugiau nei 26 tūkst. eurų kaip nepagrįstai išleistus nau...