Liberalai kaltę neigia: partija naudos iš kyšių neturėjo

Pasak partijos vadovybės, korupcijos byloje naudos turėjo tik buvęs partijos pirmininkas Eligijus Masiulis, eksparlamentaras Šarūnas Gustainis ir „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis.

E. Gentvilas: įtarimai yra „pritempti“

„Traktuojame, kad du „sėkmės džentelmenai“ padarė didelę žalą partijai manipuliuodami ar prisidengdami partija, kadangi jokių įgaliojimų veikti tokiais būdais, turiu omenyje Eligijų Masiulį ir Šarūną Gustainį, neturėjo“, – penktadienį per spaudos konferenciją Seime sakė Liberalų sąjūdžio vicepirmininkas ir frakcijos vadovas Eugenijus Gentvilas.

Traktuojame, kad du „sėkmės džentelmenai“ padarė didelę žalą partijai manipuliuodami ar prisidengdami partija.

Jis tikino, kad advokatai jau peržiūrėjo oficialius įtarimus, tačiau juose, anot seniūno, „jokių naujų faktinių aplinkybių nėra“, yra tik tam tikrų epizodų naujos interpretacijos. Jis tikino, kad teisėsaugos įtarimai yra „pritempti“.

E.Gentvilas dėstė, kad reiškiant įtarimus dėl neteisėto partijos veikimo teisėsauga mini 106 tūkst. eurų, kuriuos R.Kurlianskis E.Masiuliui perdavė kaip kyšį, bei nematerialią paramą – dalyvavimą 2015-ųjų lapkričio 4-ąją rodytoje LNK televizijos laidoje „Alfa savaitė“.

„Eligijus Masiulis susitarė su Raimondu Kurlianskiu, kad dalyvaus „Alfa savaitės“ televizijos laidoje, ir tai traktuojama kaip neteisėta parama partijai ir nusikalstamas partijos veikimas. Aš suprantu, kad mes dabar samdysime advokatus, ir šitokias interpretacijas mes lengvai paneigsime“, – kalbėjo E.Gentvilas.

Vis dėlto jis pripažino, kad E.Masiulio dalyvavimas laidoje buvo naudingas liberalams.

„Natūralu, jeigu buvęs mūsų partijos pirmininkas dalyvauja televizijos laidoje, kad tai yra nauda ir mūsų partijai. Bet šitai traktuojama, kad „partija neteisėtai veikė“, – dėstė jis.

Buvęs liberalų vadovas E.Masiulis įtariamas iš R.Kurlianskio paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį už įtaką parenkant vietą Jono Basanavičiaus paminklui Vilniuje, Seime svarstant Vartojimo kreditų įstatymo pataisas ir nutarimą dėl kelio Vilnius – Utena.

Anot E.Gentvilo, nė viename įvardytų teisėsaugos inkriminuojamų epizodų „jokio spaudimo frakcija nepatyrė“ ir balsavimo rezultatai rodo, kad nebuvo apie tai kalbos“, o koncernas „MG Baltic“ negavo jokios naudos. R.Kurlianskio kyšis E.Masiuliui, anot jo, buvo tik tai, kad „du vaikinai veikė savo naudai prisidengdami partija“.

Dar vienas teisėsaugos pateikiamas epizodas kaip veikimas partijos naudai, anot frakcijos seniūno, – 8700 eurų, kuriuos esą gavo Šarūno Gustainio įsteigtas Taikomosios politikos institutas. Už šiuos pinigus institutas organizavo partijos narių mokymus. Nepaisant to, kad institutą įsteigė Š.Gustainis, E.Gentvilas tikino, kad instituto su Liberalų sąjūdžiu niekas nesaisto.

Jis pabrėžė, kad Vilniaus miesto savivaldybė J.Basanavičiaus skulptūrą nusprendė statyti ne K.Sirvydo skvere, kaip pageidavo koncernas „MG Baltic“, o prie Filharmonijos. Koncernas, anot jo, siekė, jog greitųjų kredito bendrovių veikla nebūtų sugriežtinta, o visi tuometiniai liberalai Seime balsavo už ribojimus. Jis tikino, kad Seime dėl kelio Vilnius-Utena koncesijos už 169 mln. eurų balsavo du Seimo liberalai, septyni buvo prieš, vienas susilaikė ir vienas nedalyvavo.

„Teisėsauga daro išvadą, kad partija dalyvavo nusikalstamoje veikoje. Matyt, buvo pažadėta daryti poveikį, tačiau poveikis nebuvo padarytas. O nauda, kuri šiandien bandoma traktuoti, kaip nauda partijai, pasinaudojo du fiziniai asmenys. Tai tada prokurorų reikalas yra perkvalifikuoti – ar tai sukčiavimas, ar dar kas“, – kalbėjo Seimo Liberalų frakcijos vadovas.

Jis taip pat teigė, kad Liberalų sąjūdžiui prokurorai nėra pritaikę jokių kardomųjų priemonių.

„Mes savo ruožtu kaltės nepripažįstame“, – pridūrė E.Gentvilas.

Pasak jo, Gintaras Steponavičius, šiuo metu palikęs Liberalų frakciją ir sustabdęs narystę partijoje, įteiktuose įtarimuose Liberalų sąjūdžiui nėra minimas.

Prokurorai jam yra pateikę įtarimus epizode, kai „MG Baltic“ skyrė 15 tūkst. eurų paramą G.Steponavičiaus paramos fondui ir „Laisvės studijų centrui“. Anot pareigūnų, susitaręs dėl paramos šioms organizacijoms, G.Steponavičius balsavo dėl koncernui naudingų teisės aktų priėmimo.

„Jei prisimenate mano balandžio mėnesio pasakymą, jau tada pasakiau: nemanau, kad G.Steponavičius turi trauktis iš Seimo, kadangi prokuroro teikime parlamentui dėl imuniteto atėmimo nepanašu, kad tai būtų nusikalstama veika. Tegul teisėsauga toliau dirba su G.Steponavičiumi, bet kaltinimuose partijai G.Steponavičiaus pavardė ir nė vienas epizodas, nė viena viešoji įstaiga, kurioje vienu ar kitu pavidalu veikia G.Steponavičius, nėra minima. Minimos tik dvi buvusių partijos narių pavardės: Š.Gustainis ir E.Masiulis“, – teigė jis.

Frakcijos vadovas tvirtino, kad tuometinis partijos pirmininkas E.Masiulis ir Seimo narys Š.Gustainis „jokių įgaliojimų veikti“, kuriuos būtų davusi partija, neturėjo.

„Interpretacija, kuri nauja pasirodė, kad šie asmenys veikė ne savo vardu, o visos partijos vardu, yra akivaizdžiai paneigtina“, – tiesioginėje vaizdo transliacijoje iš Rygos sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkas Remigijus Šimašius.

Jis į žurnalistų klausimus neatsakinėjo.

R.Šimašius taip pat tvirtino, kad partija šeštadienį renkasi aptarti situacijos.

E.Gentvilas patikino, kad nebijo partijos byrėjimo – iš Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pasitraukęs Vitalijus Gailius, anot jo, nežada palikti Liberalų frakcijos ar partijos.

Vienoje stambiausių politinės korupcijos bylų teisėsauga pateikė įtarimus dviem parlamentinėms partijoms – Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai. Šioms partijoms kaip juridiniams asmenims pateikti įtarimai dėl prekybos poveikiu ir kyšininkavimo stambiu mastu. Teisėsauga taip pat patikslino įtarimus koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui R.Kurlianskiui – anot jo advokato, R.Kurlianskiui panaikinti įtarimai dėl neteisėto disponavimo valstybės paslaptį sudarančia informacija, taip pat dėl neteisėto poveikio siekiant, kad per balsavimą Seime nebūtų patvirtinta nauja generalinė prokurorė Edita Dambrauskienė.

Nesutinka su metamais kaltinimais

Penktadienį įtarimų korupcijos byloje sulaukusio Liberalų sąjūdžio pirmininkas Remigijus Šimašius teigia, kad partija nesutinka su metamais kaltinimais ir rengiasi juos paneigti.

„Bendradarbiavome ir bendradarbiausime su teisėsauga, neneigsime faktų, tačiau turime teisę kvestionuoti jų interpretacijas ir tai paneigsime teisme. Epizodai, kuriais kaltinama partija, yra lengvai paneigiami, ir esu tikras, tai sėkmingai padarysime teisme“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašo R.Šimašius.

Pasak jo, penktadienį baigėsi nežinomybė ir tapo aišku, kad žala, kurią partijai padarė buvę kolegos, yra didesnė nei tikėtasi.

Epizodai, kuriais kaltinama partija, yra lengvai paneigiami, ir esu tikras, tai sėkmingai padarysime teisme.

R.Šimašiaus teigimu, šeštadienį partija renkasi į neeilinį tarybos posėdį Kaune, kur aptars situaciją.

Liberalų sąjūdžiui kaip partijai pateikti įtarimai dėl prekybos poveikiu ir kyšininkavimu. Tokių pačių įtarimų sulaukė ir Darbo partija.

Teisėsauga taip pat tikslina galutinius įtarimus kiek ilgiau nei metus atliekamame tyrime, kuriame papirkimu ir prekyba poveikiu įtariamas koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas, jo valdomų žiniasklaidos bendrovių „MG Baltic Media“ ir „Alfa Media“ valdybos pirmininkas ir vadovas Raimondas Kurlianskis, kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir neteisėtu praturtėjimu įtariamas buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis.

Buvęs liberalas Seimo narys Gintaras Steponavičius šiame tyrime įtariamas piktnaudžiavimu, eksliberalas ir eksparlamentaras buvęs sostinės tarybos narys Šarūnas Gustainis yra sulaukęs įtarimų dėl kyšininkavimo, buvęs vienas Darbo partijos lyderių eksparlamentaras Vytautas Gapšys įtariamas kyšininkavimu ir prekyba poveikiu.

Šiemet vasarį įtarimai dėl papirkimo ir prekybos poveikiu buvo pateikti ir 80 įmonių valdančiam „MG Baltic“ koncernui kaip juridiniam asmeniui.