- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„NATO išlieka svarbiu Lietuvos saugumo garantu“, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, pabrėždamas, kad Lietuvos narystė svarbi ir pačiam Aljansui.
Per 13 metų Lietuva tapo pilnaverte ir patikima stipriausio pasaulyje gynybinio Aljanso nare ir prisideda prie visų trijų pagrindinių NATO užduočių įgyvendinimo: kolektyvinės gynybos, krizių valdymo ir saugumo bendradarbiavimo.
Pasak ministro R. Karoblio, pasaulis per tuos 13 metų labai pasikeitė, kaip ir saugumo situacija, todėl Lietuvai šiandien narystė NATO dar svarbesnė. Aljansas neturi jokių alternatyvų ir kiekvienos narės įsipareigojimų laikymasis yra tolygus jų saugumo garantui. Kiekviena iš NATO narių susiduria su savo saugumo iššūkiais, ir kiekvienai jų, nepaisant to, kokia didelė ir galinga būtų valstybė, reikia sąjungininkų, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Kita vertus, jokie aljansai neapgins to, kuris nesisaugo pats. Džiaugiuosi, kad šis supratimas Lietuvoje jau vieningas, todėl Lietuvos narystės NATO dienos proga linkiu ir toliau stiprinti krašto apsaugą“, – sako R. Karoblis. Reaguodama į saugumo aplinkos pokyčius, Lietuva didelį dėmesį skiria ir nacionalinių gynybos pajėgumų stiprinimui – didinamas finansavimas gynybai, modernizuojama ir vystoma Lietuvos kariuomenė, plėtojama infrastruktūra ir kt.
NATO sąjungininkų karinių pajėgų dislokavimas Lietuvoje ir kitose regiono valstybėse užtikrina efektyvų atgrasymą ir demonstruoja Aljanso solidarumą. Tuo pat metu Lietuvos kariai, dalyvaudami tarptautinėse operacijose ir misijose įvairiose pasaulio vietose, prisideda prie regioninio bei tarptautinio saugumo plėtros ir rodo Lietuvos solidarumą su kitoms sąjungininkėmis.
Pasak ministro R. Karoblio, Lietuvos visuomenės parama šalies narystei stipriausiame gynybos Aljanse buvo ir yra ypač svarbi. Ministerijos užsakymu 2016 m. gruodį atliktos visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų labai palankiai vertina šalies narystę NATO ir stipriai remia sąjungininkų pajėgų dislokavimą šalyje.
Tyrimo duomenimis, palankiai arba labai palankiai Lietuvos narystę NATO vertina 84 proc. Lietuvos gyventojų. Lyginant su 2015 m., šis rodiklis išaugo 3 proc. Nepalankiai šalies narystę Aljanse vertina tik 9 proc. respondentų (palyginimui, 2015 m. – 10 proc.), o apie 7 proc. – neturėjo nuomonės (2015 m. – 9 proc.), tačiau jų dalis kasmet nuosekliai mažėja. Beveik tokia pati šalies gyventojų dalis – 81 proc. – pritaria arba visiškai pritaria nuolatiniam NATO sąjungininkų buvimui Lietuvos teritorijoje.
Lietuva NATO nare tapo 2004 m. kovo 29 d., Vašingtone (JAV) deponavus Šiaurės Atlanto sutarties ratifikavimo raštus. Narystė NATO yra Lietuvos saugumo politikos pagrindas. Būdama NATO nare Lietuva yra kolektyvinio saugumo sistemos, kurioje pabrėžiamas sąjungininkų solidarumas, kolektyvinės gynybos garantijos, įsipareigojimas vieni kitiems, dalis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: dvigubi standartai teikiant pagalbą Izraeliui ir Ukrainai yra nepriimtini
Šalies vadovas Gitanas Nausėda nepriimtinais vadina Vakarų taikomus dvigubus standartus teikiant pagalbą Izraeliui ir remiant Ukrainą. ...
-
G. Landsbergis susitiko su Armėnijos Nacionalinės Asamblėjos pirmininku1
Lietuva pasirengusi remti Armėniją, siekiant partnerystės su Europos Sąjunga (ES), trečiadienį susitikęs su Armėnijos Nacionalinės Asamblėjos pirmininku Alenu Simonianu sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
S. Cichanouskaja sukritikavo iniciatyvą apriboti baltarusių keliones į gimtinę26
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja tikina suprantanti Lietuvos politikų susirūpinimą dėl saugumo situacijos, tačiau kritiškai vertina Seime svarstomą siūlymą apriboti baltarusių keliones į gimtinę. ...
-
Kandidatų į prezidentus pajamų ir turto deklaracijos: kas stebina labiausiai?4
Praėjusią savaitę paskelbtos kandidatų į prezidentus pajamų ir turto deklaracijos sukėlė klausimų ir politologams, ir ekonomistams. Kas stebina labiausiai ir ar kandidatais, pateikus tokius dokumentus, turėtų susidomėti Valstybinė mokesčių inspe...
-
Seimo narys M. Matijošaitis grąžino beveik 3 tūkst. eurų parlametinių lėšų6
Seimo Laisvės frakcijos narys Marius Matijošaitis Seimo kanceliarijai grąžino 2814 eurų už programinę įrangą, įsigytą parlamentinei veiklai skirtomis lėšomis. ...
-
I. Šimonytės prezidento rinkimų štabo komunikacijai vadovaus D. Ulbinaitė9
Į Lietuvos prezidentus kandidatuojančios premjerės Ingridos Šimonytės rinkimų štabo komunikacijai vadovaus vidaus reikalų ministrės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė. ...
-
Paviešinti kandidatų į prezidentus turtai: kodėl vieni turtuoliai pyksta ant kitų?6
Kandidatams į Lietuvos prezidentus deklaravus savo pajamas, paaiškėjo turtingiausieji. Pirmoje vietoje puikuojasi teisininkas Ignas Vėgėlė. Pastarasis turi prikaupęs nekilnojamojo turto už 1 mln. 580 tūkstančių eurų, banko sąskaitose laiko 2...
-
M. Navickienė nesvarsto galimybės ŠMSM vadovauti iki kadencijos pabaigos: būtų sudėtinga2
Laikinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) vadovaujanti Monika Navickienė laukia nuolatinio ministro paskyrimo. Pasak jos, iki kadencijos pabaigos vadovauti ir šiai, ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) &ndash...
-
VRK pasiekė informacija dėl skleidžiamos dezinformacijos: žinomi politikai kelia sumaištį?4
Įsibėgėjant rinkiminiam sezonui, Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) pasiekė informacija dėl rinkimų komisijų nariams skleidžiamos dezinformacijos. Kai kuriose savivaldybėse dirbantys rinkimų komisijų nariai sako regintys žinomų politikų kelia...
-
I. Šimonytė Vilniuje dėkojo Andoros kolegai už paramą Ukrainai, sankcijų Rusijai palaikymą
Premjerė Ingrida Šimonytė Vilniuje pirmą kartą viešinčiam Andoros Vyriausybės vadovui padėkojo už šios Europos mikrovalstybės paramą Ukrainai, principingą laikyseną remiant Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai. ...