Prognozuoja, kad 2017 metai lietuviams primins amerikietiškus kalnelius

Taip LRT RADIJUI sako politologė Rima Urbonaitė. O ekonomisto Roko Grajausko nuomone, nors ir toliau sparčiai augs atlyginimai, didės ir lūkesčiai: „Svarbu tai, kad Lietuvoje jau keletą metų neauga našumas, tai taps vis didesne problema. Ekonomistai kalba apie vidutinių pajamų spąstus, kur Lietuva ir užstrigusi, todėl reikia reformų.“

Liberalų korupcijos skandalas – smūgis visiems politikos senbuviams

Pasak Mykolo Romerio universiteto lektorės politologės Rimos Urbonaitės, šie metai Lietuvos politikoje buvo kupini įtampos. Tai, tvirtina pašnekovė, nulėmė rinkimai. „Kai yra rinkimų metai, įtampos visada netrūksta, bet turbūt reikėtų išskirti ir pavasarį, kai turėjome didžiulį korupcinį skandalą, kuriame buvo įsipainiojęs Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS) veidas ir žmogus Nr. 1“, – primena R. Urbonaitė.

Jos nuomone, šis įvykis labai stipriai paveikė ne tik liberalus, kuriems pasisekė neblogai susitvarkyti su susidariusia situacija, bet apskritai Lietuvos politinę ir partinę sistemą. Pasak politologės, šis korupcijos skandalas buvo labai didelis smūgis tradicinėms Lietuvos partijoms.

„Kad ir kaip suktume, tai atvėrė kelius naujiems gelbėtojams. Šį kartą tą vaidmenį prisiėmė būtent Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Jei šito nebūtų nutikę, manau, rinkimų rezultatus galėjome turėti visai kitokius“, – svarsto R. Urbonaitė.

Kad ir kaip suktume, tai atvėrė kelius naujiems gelbėtojams. Šį kartą tą vaidmenį prisiėmė būtent Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Jei šito nebūtų nutikę, manau, rinkimų rezultatus galėjome turėti visai kitokius.

Ji priduria, kad LRLS korupcinis skandalas buvo ne tik smūgis patiems liberalams, bet apskritai visiems šalies politikams, kurie jau yra politikos senbuviai. „Tas lūžis įvyko ne visai natūraliai, tačiau jis įvyko. Rinkimai tapo fejerverkais, kurių mažai kas tikėjosi. Per Naujuosius metus turbūt tiek nebūna. Tai pavasario įvykių implikacijos. Žinoma, turime visiškai besikeičiantį Seimo vaizdą, partinės sistemos vaizdą, labai susiskaldžiusią visuomenę“, – nurodo R. Urbonaitė.

Jos pastebėjimu, kai kurie žmonės deda labai daug vilčių į naująją valdžią, nors yra prielaidų, kad tos viltys gali sudužti. „Yra kita žmonių pusė, kuri nusiteikusi labai kritiškai dėl to, ką mato pirmąjį mėnesį. Žinoma, daug kas sako, kad reikėtų duoti laiko. Jo yra, bet turbūt norėtųsi, kad tą laiką dabartiniai valdantieji išnaudotų taip, kad viešoji erdvė neklyktų nuo to, ką išgirsti“, – sako R. Urbonaitė.

Politologės nuomone, priimant kai kuriuos sprendimus valdančiajai partijai kartais pritrūksta elementarios logikos.

Politikų pasvaičiojimai kelia daug abejonių

R. Urbonaitės nuomone, Darbo partijos ir „Tvarkos ir teisingumo“ kelias kol kas veda į susinaikinimą, nors, jei dabar kažkam labai nepasisektų, jos gali vėl pradėti mojuoti vėliava ir sakyti „vėl patikėkite mumis“. Be to, svarbiausia, kad šios partijos prarado savo lyderius.

„Pagrindinis „Tvarkos ir teisingumo“ žmogus, apie kurį netgi sukosi šių metų rinkimų kampanija, jau pasitraukęs, pirmininkas naujas. Nors tos partijos interneto svetainėje vis tiek viskas apie vieną žmogų. Darbo partija irgi praradusi savo lyderius. Lyderių nėra, žmonių nėra, vadinasi, nėra kuo pasitikėti. Tokie dalykai skaudžiai kerta“, – sako Mykolo Romerio universiteto lektorė.

Jos teigimu, šios partijos ir anksčiau turėjo veidų problemą, bet vienas ar du pagrindiniai veidai partijas „ištempdavo“. Be to, naujoji valstiečių ir žaliųjų pseudopartija irgi perėmė nemažą dalį rinkėjų: „Tai labai natūralu, nes LVŽS žadėjo labai daug, žadėjo tai, ko nepadarė visi kiti per 25 metus, ir ta pati nata kartojama netgi po rinkimų. [...] 2004 m. „darbiečiai“ lygiai taip pat tiesiog nušlavė rinkimus. O dabar tas pats.“

Nors žmonių viltys vėl labai didelės, kartoja R. Urbonaitė, jos gali sudužti, nes ne viskas taip paprastai ir lengvai padaroma, kaip lengva pažadėti. „Panašu, kad tas darymas stringa, nes kol kas nematome vizijų konkrečiose srityse arba sprendimo kelių. Manau, kad kai kuriais atvejais netgi skubama, kai kurie sprendimai išmetami į viešumą visiškai neapsvarstyti, neapgalvoti. Manau, kad reikia prisiminti tam tikrus viešosios politikos etapus, pradedant darbotvarkės sudarymu ir analize, politikos formavimu ir įgyvendinimu“, – svarsto politologė.

Bet, pastebi ji, kai girdimi kai kurių LVŽS narių pasvaičiojimai, kyla daug abejonių. Todėl daug vilčių sudėta į vyriausybę, kuri kol kas, panašu, dar tik rengiasi: „Manau, kad teisingai daro, jog rengiasi tyliai, užuot viešąją erdvę užmėtę kartais ne visai racionaliais sprendimais, kurie suerzina ir dar labiau skaldo visuomenę.“

Į pastebėjimą, kad pasirengimams laiko nebelabai yra, R. Urbonaitė atsako, kad apskritai visi sprendimai turėjo būti padaryti jau vakar ir mes jau esame praleidę ne vienus metus. „Akivaizdu, kad dabar geriau tą laiką išnaudoti tyliai ir kiek įmanoma racionaliau, nes, kai šaudoma tuščiais šoviniais, vėl eikvojamas labai brangus laikas. Todėl man tokia situacija nepriimtina. Man geriau minutės pertraukėlė, kurios labai reikia problemai spręsti, ir paskui – jau realūs sprendimai“, – mano lektorė.