- Vaidotas Beniušis, Jūratė Damulytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
NATO šalių vadovai trečiadienį pavedė karinei vadovybei iki kitų metų vidurio pateikti siūlymus, kaip sustiprinti Baltijos šalių oro gynybą, pranešė prezidentės Dalios Grybauskaitės spaudos tarnyba.
Šalies vadovės teigimu, oro gynybos trūkumai dokumentuose pripažinti pirmą kartą, o viršūnių susitikime priimti sprendimai įrodo valią šias gynybos spragas šalinti.
„Viršūnių susitikime pripažintas oro gynybos trūkumas Baltijos šalyse ir pavesta NATO karinei vadovybei įvertinti esamas rizikas bei iki 2019 metų vidurio pateikti siūlymus tolesniems sprendimams“, – rašoma pranešime spaudai.
Prezidentės spaudos tarnyba BNS nurodė, kad toks pavedimas yra „viršūnių susitikime patvirtintuose dokumentuose, kurie yra įslaptinti“.
D. Grybauskaitė: vadavietės ir kariuomenės judės arčiau rytinės NATO sienos
„Tekstuose, dokumentuose įvardinta, kad tai yra problema ir duoti nurodymai jau žemesniam lygmeniui ieškoti pasiūlymų ir sprendimų ir tai labai gerai, nes to niekada nebuvo jokiuose dokumentuose, kad tai yra trūkumai ir silpnybė mūsų apginamume. Tikiuosi, kad taip ir bus. Aišku, tai užims daugiau laiko, nes tai brangu, bet tie sprendimai tikrai judės link Rytų, nes matome, kad grėsmės įvardijamos Rytuose, todėl ir vadavietės ir kariuomenės judės arčiau rytinės NATO sienos“, - žurnalistams po viršūnių susitikimo Briuselyje trečiadienį kalbėjo D. Grybauskaitė.
Lietuva turi trumpo nuotolio raketų ir perka vidutinio nuotolio sistemas, bet kol kas negali įpirkti ilgojo nuotolio raketų, tokių kaip „Patriot“, galinčių numušti orlaivius ar balistines raketas.
Lietuviai tikisi, kad šias raketas Baltijos šalyse rotuotų sąjungininkai. Pirmą kartą pratyboms į Lietuvą „Patriot“ raketas amerikiečiai atvežė pernai vasarą.
Lietuva taip pat siekia pakeisti NATO oro policijos misijos mandatą, kad ji taptų oro gynybos misija. Efektyviai oro gynybai taip pat svarbūs radarai, susitarimai dėl keitimosi informacija ir kariniai planai, kaip konflikto atveju neutralizuoti Karaliaučiaus krašte esančius Rusijos pajėgumus.
Rusija Karaliaučiuje yra dislokavusi branduolinį ginklą galinčius nešti kompleksus „Iskander“, kurie kilus krizei ar karui, apsunkintų NATO operacijas Baltijos jūros regione. Prasidedant NATO viršūnių susitikimui, Rusijos kariškiai pranešė, kad pradėjo pratybas su „Iskander“ raketomis.
NATO stipri, nepriklausomai nuo „pasišpilkavimų“ - prezidentė
D. Grybauskaitė sakė, jog NATO šalių vadovai taip pat patvirtino visus dokumentus, kuriuose numatomas pajėgų sustiprinimas pagal vadinamąją 4x30 formulę.
„Numatoma sukurti greitojo reagavimo pajėgas - 30 vienetų kariuomenės, 30 vienetų oro gynybos, 30 vienetų laivų ir tai gali atsirasti bet kuriame NATO šalies taške, jei iškyla grėsmė, per 30 dienų. Prieš porą metų kalbėjome tik apie 5 tūkstančių vienetą, o dabar tai bus apie 30 tūkstančių kariuomenė“, - kalbėjo prezidentė.
Anot jos, NATO stipri ir vieninga, nepriklausomai kokios diskusijos ir „pasišpilkavimai“ vyksta.
„Tie „pasišpilkavimai“ buvo daugiau už salės ribų, tai yra prieš susitikimą, išvakarėse, „tweetuose“, galbūt žiniasklaidoje noras akcento, bet aplink stalą visų šalių vadovų pasisakymai buvo korektiški, tame tarpe ir D. Trumpo (Trampo) ir A. Merkel, net sakyčiau, kad šis susitikimas buvo gerokai nuosaikesnis ir konstruktyvesnis, negu pirmasis susitikimas, kai D. Trumpas lankėsi Briuselyje pernai“, - sakė D. Grybauskaitė.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienio rytą prasidedant NATO viršūnių susitikimui Briuselyje užsipuolė Vokietiją ir pareiškė, kad dėl dujų susitarimo su Maskva ši šalis tapo Rusijos belaisve. D. Trumpas pridūrė, kad „Vokietiją visiškai kontroliuoja Rusija“.
Prezidentas didžiausią Europos ekonomiką kaltina nepakankamai išleidžiant gynybai ir veltėdžiaujant JAV sąskaita.
Tačiau, anot D. Grybauskaitės, trečiadienį vykęs D. Trumpo ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel susitikimas buvo geras.
„Visokių spekuliacijų, interpretacijų buvo ir draugų, ir nedraugų apie šį susitikimą. Visokių norų, kad įvyktų didesnis konfliktas tarp kai kurių šalių, bet to neįvyko. Buvo geras susitikimas tarp D. Trumpo ir kanclerės A. Merkel ir tikrai manau, kad bendra kalba rasta. Aišku, interpretacijų, gal ir „tweetų“ gali būti įvairių, bet bendras nusiteikimas buvo dirbti kartu. Iššūkiai aiškūs, tie, kas kelia tuos iššūkius, irgi aiškūs“, - kalbėjo Lietuvos vadovė.
„Manau, kad transatlantinis ryšys tiek neišvengiamas ir būtinas, kad nepriklausomai nuo asmenybių, jų charakterių, retorikos, kuri kartais pasirodo išorėje, tas ryšys išliks ir juo mes galime toliau pasitikėti“, - pridūrė D. Grybauskaitė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
VRK: baigėsi parašų rinkimo terminas į EP rinkimus
Ketvirtadienį baigėsi parašų rinkimas už kandidatų sąrašus rinkimuose į Europos Parlamentą (EP). Reikiamą skaičių parašų surinko septynios partijos, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. ...
-
Per mokymus VRK galimai nutekino tūkstančių rinkėjų duomenis
Rinkimų repeticijos metu Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) galimai nutekino tūkstančių rinkėjų duomenis, praneša portalas „lrytas.lt“. ...
-
G. Landsbergis su Filipinų pareigūnais aptarė Kinijos grėsmę, dvišalį bendradarbiavimą4
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį Maniloje su FIlipinų pareigūnais atarė dvišalį bendradarbiavimą, Kinijos grėsmę. ...
-
EP rinkimai: mažiausiai dviem partijoms nepavyko surinkti privalomo rinkėjų parašų skaičiaus
Mažiausiai dviem partijoms, norinčioms dalyvauti Europos Parlamento (EP) rinkimuose, nepavyko surinkti privalomo rinkėjų skaičiaus, dėl to jos negalės kelti savo kandidatų sąrašų. ...
-
KT sprendimas dėl R. Žemaitaičio nenustebino: įžvelgia pavojų politinei cenzūrai4
Seimo opozicijos nenustebino ketvirtadienį paskelbtas Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas pripažinti parlamentarą Remigijų Žemaitaitį sulaužius Seimo nario priesaiką ir pažeidus Konstituciją. Nepaisant to, kai kurie parlamentarai įžvelgia pavojing...
-
Įvertino KT verdiktą dėl R. Žemaitaičio: tai rodo, kad kalbėjimas turi ribas5
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Konstitucinio Teismo (KT) pripažinimas Seimo narį Remigijų Žemaitaitį sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją rodo, jog politikų kalbėjimas turi ribas. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą9
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Nepalankaus KT sprendimo sulaukęs R. Žemaitaitis žada atsisakyti Seimo nario mandato9
Konstituciniam Teismui pripažinus, kad Remigijus Žemaitaitis sulaužė priesaiką, jis pats žada artimiausiu metu atsisakyti Seimo nario mandato. ...
-
Paveiksliuke – degantis kūdikis: Laisvės partija bando gesinti gaisrą18
Internautai ūžia: Laisvės partija kvietimą registruotis į referendumą dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo iliustravo paveiksliuku su degančiu kūdikiu. Tiesa, partija įrašą netrukus pašalino. ...
-
G. Nausėda: Vokietijos brigados perkėlimas į Lietuvą vyksta pagal planą3
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Vokietijos brigados perkėlimo į Lietuvą procesas vyksta pagal planą. ...