Prezidento rinkimų debatai: įvardijo, su kuo norėtų rungtis antrajame ture

Nors premjeras Saulius Skvernelis dar nepaskelbė savo sprendimo, ar dalyvaus prezidento rinkimuose, politikai, kurie jau paskelbė sieksiantys šalies vadovo posto, tvirtina, kad norėtų Vyriausybės vadovą matyti kaip savo oponentą antrajame rinkimų ture.

Seimo narė Ingrida Šimonytė teigė, kad jai būtų paranku antrajame ture kovoti su premjeru.

„Natūralu, kad kiekvienam iš mūsų būtų patogu kandidatuoti su valdžios kandidatu, nes jis valdžioje jau dvejus metus, ir galima užduoti vieną kitą klausimą: ką valdžia padarė ir ką galėjo padaryti geriau ir kodėl mano, kad prezidento pozicijoje kaip nors pakeistų padėtį. Kas bus antrame ture, su tuo garbingai ir kausiuosi“, - Kauno technologijų universiteto rengiamuose prezidentų debatuose atsakė I. Šimonytė.

Jai pritarė ir ekonomistas Gitanas Nausėda, bet be premjero, jis nieko prieš būtų kovoti ir su pačia I. Šimonyte.

„Jeigu su ponu S. Skverneliu - galima būtų suremti pečius ir „pasišpilkuoti“, ir nusmailinti pieštuką, ir pasibadyti, jeigu tai būtų I. Šimonytė, man ją būtų labai sunku badyti kokiais aštriais daiktais“, - teigė ekonomistas G. Nausėda.

Jeigu su ponu S. Skverneliu - galima būtų suremti pečius ir „pasišpilkuoti“, ir nusmailinti pieštuką, ir pasibadyti, jeigu tai būtų I. Šimonytė, man ją būtų labai sunku badyti kokiais aštriais daiktais.

Prezidentinių reitingų lyderiams pritarė ir Alfonsas Butė.

„Jeigu lemtų likimas, tai su Sauliumi Skverneliu, paklausčiau, kodėl jis nori kai kurias ministerijas perkelti į Kauną, ar numato, kad Vilnius vėl bus prarastas“, - teigė A. Butė.

Skirtingai nei kiti pašnekovai, Seimo narė Aušra Maldeikienė įvardino I. Šimonytę. Pasak jos, kiti ,,oponentai, kurie negali tavęs sunaikinti, nėra įdomūs.„

„Aš - su Ingrida Šimonyte, vien todėl, kad su ja man labiausiai patinka kautis, ir iš tikrųjų yra labai protingas ir išsilavinęs žmogus. Turėti įdomų oponentą, kuris gali tave sunaikinti, yra labai gerai. O oponentai, kurie negali tavęs sunaikinti, nėra įdomūs“ , - sakė A. Maldeikienė.

Tuo tarpu Seimo narys Naglis Puteikis antrajame ture prieš save norėtų matyti A. Maldeikienę.

„Negi nežinote, ką dabar pasakysiu? Ponia Aušra Maldeikienė“, - šaržavo N. Puteikis.

Arvydas Juozaitis, skirtingai nei kiti pašnekovai, konkretaus varžovo neįvardino. Pasak jo, norėtų matyti didžiausią priešingybę sau.

„Pasaulis žavus savo priešybėmis, oponentais, įvairiausiomis sankryžomis, tai norėčiau su tuo, kuris būtų man didžiausia priešingybė. Globalinės ir nacionalinės valstybės susirėmimas, taip sakyčiau“, - sakė A. Juozaitis. Jam pritarė ir europarlamentaras Petras Auštrevičius.

„Pritariu A. Juozaičiui. Įdomiausia kautis su oponuojančiu, kurio priešingos mintys, vizija, požiūris bei pasiūlymai. Labai norėčiau susikauti su stipriu oponentu, tame atsiranda ir kovos elementas. Laukiu stipraus oponento“, - teigė europarlamentas P. Auštrevičius.

Sutaria, kad švietimas turi būti šalies prioritetas

Kandidatų į prezidentus debatuose vyravo švietimo ir mokslo tema. Sutardami, kad ši sritis turi būti šalies prioritetas, kandidatai į prezidentus dėstė skirtingą nuomonę, kokiu keliu reikėtų eiti.

P. Auštrevičius sakė, kad Lietuvai labiausiai trūksta susitarimo ir tęstinumo, todėl esą jei taptų prezidentu, inicijuotų nacionalinį susitarimą dėl švietimo ir aukštojo mokslo.

A. Juozaitis siūlytų švietimo bendruomenei prisidėti rengiant regioninę aukštojo mokslo sistemą.

G. Nausėda sako, kad švietimas turi būti finansuojamas kartu su mokslu.

„Manau, kad šiuo metu mokslas ir švietimas stovi paskutinėse šalies prioritetų eilėse, todėl jie nėra prioritetai. Mano programoje mokslas ir švietimas eina greta, sulipę vienas su kitu, ir tai turėtų būti tikrai prioritetas, kaip likusios kitos dvi sritys - sveikatos apsauga ir kultūra, kurioms ir turėtų būti skiriamas didėjantis viešųjų pajamų, palyginti su BVP, pyragas. Nes kalbėti abstrakčiai apie viešųjų išlaidų didinimą nėra prasmės - reikia skirti toms sritims, kurios garantuos Lietuvai proveržį. Ir tai yra švietimas kartu su mokslu. Nes dėstyti tai, ko pats nevystai, ir tik semtis iš kitur žinių - tai nėra tikrasis švietimas. Mes turime skirti lėšų fundamentaliam mokslui“, - kalbėjo G. Nausėda.

A. Maldeikienė pabrėžė, kad būtina atkreipti dėmesį į ugdymą, taikyti žinias praktiškai. „Mūsų švietimas ugdo žinantį, bet nemokantį savo žinojimo reflektuoti žmogų. Ypatingai problema yra su aukštuoju mokslu, kuris žemina socialinius ir humanitarinius mokslus, nes būtent šitie mokslai moko mąstyti apie mokslą. Nauja tradicija visur iškelti pragmatizmą iš tikrųjų galų gale naikina visuomenę“, - pabrėžė ji.

A. Juozaitis mano, kad švietimo ir mokslo ministras turi būti nepriklausomas nuo politinių partijų ir visa švietimo sistema turi būti depolitizuota. Tai, pasak jo, galima būtų pasiekti, jei ministro parinkimu užsiimtų prezidento institucija. „Paprasta yra susitarti nacionalinių partijų susitarimu, kad Švietimo ir mokslo ministerija būtų „išimta“ iš partinių derybų, derantis dėl portfelių, sudarant koalicijas. Tai galbūt turi būti prezidento Švietimo tarybos skirtas ministras ir tada automatiškai visa sistema būtų „departizuota“ ir nebūtų politinių žaidimų įkaitė“, - sakė jis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras šiuo metu nėra švietimo politikos formuotojas, o tik pinigų prašytojas, mano europarlamentaras P. Auštrevičius. Siekiant pažangos švietimo sistemoje, situacija esą turėtų keistis.

„Mes kalbame apie tai, ko mes norėtume ir ką mes turime. Taip, mes norėtume, kad švietimas ir kultūra šalia ekonominio ir socialinio augimo bei ir saugios ateities šioje valstybėje būtų pagrindiniai prioritetai. Ar mes turime švietimą ir kultūrą, kurie praktiškai yra neatskiriami dalykai, pirmoje vietoje. Ir aš jums duosiu pavyzdžių, kodėl ne“, - kalbėjo jis.

Europarlamentaro manymu, situaciją reikia pradėti keisti nuo ministro galių keitimo. „Kokiu statusu naudojasi švietimo ir mokslo ministras, ar jis yra vienas iš pagrindinių Vyriausybės narių? Ar jūs galite pasakyti jo pagrindinius prioritetus ir ar jo reikalavimai, tarkime, per Vyriausybės posėdžius yra lemiami? Ne. Jis yra dažniau prašytojas. Ko jis prašo? Jis prašo iš finansų ministro arba iš ministro pirmininko lėšų. Kada mes pakeisime šitą situaciją ir kada švietimo ministras formuos politiką? Kol to nebus, blogą situaciją ir turėsime“, - įsitikinęs P. Auštrevičius.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės šių metų gegužės 12 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Alis Petkus...

Alis Petkus... portretas
Šimonytė išlaikytų honorą, jei laiku atsiimtų savo kandidatūrą... o Nausėda jau priprognozavo tiek visko, kad visai pasimeti Jo prognozėse... geriau eitų orų prognozuoti... Lietuvai dar yra šansas išlikti, jei už Lietuvos vairo atsistos tikras Lietuvos gelbėtojas, o ne bankų meistras... dar yra šansas išgelbėti Lietuvą... nes prie buvusių valdžioje priėjome liepto galą,- nyksta akyse valstybė... va, ką jie pridirbo...

Anonimas

Anonimas portretas
Nu komentarai,zmones rinks ta ,kuris vertas.gede ir skaityti.

Oskarui

Oskarui portretas
Juk dauguma tokių nemokančių suskaičiuoti net iki dešimt,sugeba puikiai taškytis purvais.Kultūringai reikšti savo nuomonės jie niekada nemokėjo ir nemokės. Ir nereikia tikėtis,kad jie galėtų susigėsti ar susimąstyti dėl savo nešvaraus žodyno.
VISI KOMENTARAI 29
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių