Prezidentės patarėjas: politikai turi parodyti valią depolitizuoti VRK

Prezidentės patarėjas vidaus politikai Mindaugas Lingė nesutinka, kad prezidentės siūlymas depolitizuoti Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) yra nedemokratiškas.

Patarėjas, vardindamas Europos Sąjungos (ES) šalių pavyzdžius, akcentuoja, kad ydinga būtų, jei VRK liktų politine institucija. Anot jo, politikai, oponuojantys VRK depolitizavimui, klysta, sakydami, kad tai politinė institucija.

„VRK įstatymas reikalauja, kad komisija būtų neutrali, nešališka, kad būtų objektyvi, o partijų atstovų tikrai negalima laikyti, kad jie yra nešališki ir kad jie neturi kažkokių interesų, kad jie visada gali būti objektyvūs, spręsdami klausimus, kada juos tiesiogiai liečia“, - „Žinių radijui“ kalbėjo prezidentės patarėjas, primindamas, kad Dalia Grybauskaitė VRK depolitizavimo klausimą buvo iškėlusi dar 2016 metų metiniame pranešime.

M. Lingė akcentavo, kad tiek Konstitucijos ekspertai, tiek ES šalių pavyzdžiai rodo, jog VRK depolitizavimo klausimas ne tik nesikerta su demokratija, bet, priešingai, dabartinė VRK tvarka Lietuvoje kelia abejonių.

„Girdime Konstitucijos ekspertus, kalbančius, kad dabartinė tvarka gali neatitikti netgi ir Konstitucijoje įtvirtinto nešališkumo. (...) Pasižiūrėjus į mūsų kaimynes - Latviją, Estiją, Lenkiją, tai centrinėse komisijose partijų atstovai nedalyvauja. Jeigu dar giliau žiūrint, 28 Europos Sąjungos valstybėse partijų deleguoti atstovai dalyvauja tik dvylikoje valstybių. Tai gerokai mažiau nei pusėje valstybių. Tai ar tą likusią pusę valstybių galima laikyti nedemokratiškomis? Ar Vokietija, Belgija, Skandinavijos šalys yra nedemokratiškos valstybės, kadangi ten yra nueita dar toliau, kai Vyriausiosios rinkimų komisijos funkcijas atlieka valstybės tarnautojai, kurie yra atskirų ministerijų pavaldume“, - detalizavo prezidentės patarėjas.

Apibendrindamas M. Lingė pabrėžė, kad būtina toliau kalbėti apie VRK depolitizavimą.

„Turėtume kalbėti apie politinę valią, tikrą nuoširdų siekį padaryti šitą komisiją nepriklausomą“, - kalbėjo Prezidentės patarėjas.

D. Grybauskaitė kovo 28 d. teigė, kad tiek valdančiųjų, tiek opozicijos mėginimai vienokiu ar kitokiu būdu paveikti VRK darbą kenkia jaunai Lietuvos demokratijai. Pasak D. Grybauskaitės, Lietuva turėtų sekti kitų valstybių pavyzdžiu ir depolitizuoti VRK instituciją.

„Manau, kad matydami, kaip mėgina rungtis politinės partijos, kas ką įveiks, kas labiau darys įtaką VRK, ir toliau kyla klausimas, ar nevertėtų pasekti kai kurių šalių pavyzdžiu ir mėginti depolitizuoti VRK. Tai yra, kai jos narius skirtų ne politinės partijos, o visai kitos institucijos. Mes mėginome jau kelis kartus tą daryti nesėkmingai, bet paskutinės istorijos vėl rodo, kad tiek valdantieji, tiek opozicija mėgina vienokiu ar kitokiu būdu daryti įtaką VRK darbui. Ir tai kenkia mūsų jaunai demokratijai“, - lankydamasi Trakuose žurnalistams trečiadienį kalbėjo D. Grybauskaitė.

Prezidentės pasisakymą sukritikavo opozicinių partijų lyderiai, teigdami, kad problemos dėl VRK kyla visai ne dėl to, kad partijų atstovai yra VRK nariai, bet dėl to, kad VRK vadovybė, kuri ir taip yra nepartinė, prarado autoritetą ir nesugeba tinkamai organizuoti darbo. Politikai samprotavo, kad depolitizavus VRK kils grėsmė Lietuvos demokratijai. Taip pat reiškė priekaištus prezidentei, kad ši bando nuvertinti partijų svarbą šalies politikoje.

Nemato konflikto R. Karbauskio pozicijoje

Prezidentės patarėjas vidaus politikai Mindaugas Lingė sako nematąs didelio konflikto „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio išsakytame požiūryje dėl gynybos finansavimo.

„Iš valdančios partijos lyderio pozicijos girdėjosi, kad jis neprieštarauja, kad iki 2030 m. 2,5 proc. (gynybos finansavimas nuo BVP, - ELTA) būtų pasiektas. Tai aš kažkokio čia didelio konflikto šiame požiūryje nematau“, - „Žinių radijui“ kalbėjo M. Lingė.

Prezidentės patarėjas, vertindamas pastarąją savaitę kilusius aršius ginčus dėl gynybos finansavimo tarp valdančiųjų „valstiečių“ ir konservatorių, ragino nepriešinti socialinio ir nacionalinio saugumo.

„Nereikėtų priešinti tarpusavyje svarbių sričių. Ar tai socialinis saugumas, ar nacionalinis saugumas. Jos abi vienodai yra svarbios. Turi būti ieškomi resursai, kad vyktų reikalingi pokyčiai ir kad būtų užtikrintas reikalingas finansavimas tiek vienoje, tiek kitoje srityje, nebandant jų tarpusavyje supriešinti“, - pasakojo M. Lingė ir pabrėžė, kad Vyriausybės uždavinys turėtų būti balanso, finansuojant svarbias sritis, radimas.

Prezidentės patarėjas priminė Valstybės gryninimo tarybos (VGT) sprendimą, kuriuo nuspręsta išlaidas gynybai padidinti iki 2,5 proc. per 12 metų - iki 2030 m.

„Tai bus nuosaikus ir nuoseklus augimas ir nebebus tokio išlaidų skyrimo šuolio, koks buvo pastaraisiais metais“, - pabrėžė M. Lingė.

Aršios diskusijos tarp valdančiųjų ir konservatorių kilo, kai balandžio 3-iąją R. Karbauskis pareiškė, kad opozicinių partijų spaudimas jau artimiausiu metu didinti išlaidas gynybai iki 2,5 proc. nuo BVP yra susijęs su pastarųjų nenoru, kad šalies gyventojų gyvenimas pagerėtų „valstiečių“ valdymo laikotarpiu.

„Aš suprantu, kad opozicijai norėtųsi, jog dabar tas įsipareigojimas būtų vykdomas, nes tada jie žinos, kad mes negalėsime investuoti į žmonių gerovę“, - „Žinių radijui“ balandžio 3-iąją sakė R. Karbauskis.

Politikas samprotavo, kad artimiausiu metu didinant išlaidas gynybai žmonių gyvenimas gerėtų lėčiau ir vėliau, kuo, pasak R. Karbauskio, ir yra suinteresuota opozicija Seime.

Į R. Karbauskio pasisakymą netruko sureaguoti konservatorė Rasa Juknevičienė. Komentuodama R. Karbauskio samprotavimą, kad skirdami lėšas gynybai skriaudžiame žmones, pavadino jį „Kremliaus projektu“.

Į kilusius ginčus dėl finansavimo gynybai įsitraukė ir Premjeras Saulius Skvernelis. Reaguodamas į jam viešojoje erdvėje konservatorių reiškiamus kaltinimus dėl prorusiškų pasisakymų, jis pastarojo penktadienio vakarą feisbuko įraše suabejojo konservatorių ir konkrečiai buvusios krašto apsaugos ministrės R. Juknevičienės patriotiškumu, kaltino ją žlugdžius gynybos sistemą ir lankstymusi Rusijos vadovui Vladimirui Putinui.

Siekiama politizuoti procesą

Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas sako, kad viešinant informaciją apie politinės korupcijos bylą jai dar nepasiekus teismo gali būti siekiama politizuoti procesą ir taip padėti kaltinamiesiems išvengti atsakomybės.

„Kalbant apie viešumą pasiekusias detales, tikrai neaišku, kokiais motyvais į viešumą pateikiama tokia informacija. Turbūt nepasakysiu nieko nuostabaus, kad tokios informacijos tikslas yra politizuoti patį procesą“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė prezidentės patarėjas vidaus politikai Mindaugas Lingė.

Anot jo, su informacija apie bylą reikėtų „elgtis atsakingai“.

„Dabar byla dar nenukeliavo į teismą, su ja gali susipažinti siauras ratas besiginančių ir juos ginančių asmenų, tai visą tą informaciją padarius politizuotu procesu ir paskui pavykus įrodyti teisme, kad tai politizuota byla. (...) Esame suinteresuoti , kad teisingumas būtų pasiektas ir nesuteikti pagrindo gynybai padėti išvengti atsakomybės kaltinamiesiems asmenims“, – sakė M. Lingė.

Dienraštis „Lietuvos rytas“ kovo pabaigoje skelbė, kad teisėsaugos pareigūnai įtarė, jog konservatorius Laurynas Kasčiūnas už finansinę paramą su juo susijusiai asociacijai iš tuometinio „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurliansko gavo užduotį įtikinti ilgametę Biudžeto ir finansų komiteto narę Ireną Degutienę balsuoti už liberalo Šarūno Gustainio pataisą dėl vartojimo kreditų.

Tuomet į apklausą buvo iškviesta I. Degutienė. Politikė dienraščiui tvirtino kol kas negalinti atskleisti apklausos detalių, tačiau pripažino, kad į STT jai teko eiti dėl L. Kasčiūno: „Jis netiesiogiai prašė paramos Š. Gustainio teiktai pataisai, bet aš atsakiau, kad nesuktų galvos – niekam netarnavau ir netarnausiu.“

Straipsnyje taip pat minimas partijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio liudijimas – šis politikas buvo keliskart susitikęs su R. Kurliansku.

L. Kasčiūnas „MG Baltic“ byloje yra liudytojas. Įtarimai pateikti buvusiam liberalų lyderiui Eligijui Masiuliui, Seimo nariui Gintarui Steponavičiui, eksparlamentarui Šarūnui Gustainiui, buvusiam „darbiečiui“ Vytautui Gapšiui ir buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui R. Kurlianskiui bei trims juridiniams asmenims – Liberalų sąjūdžiui, Darbo partijai bei koncernui „MG Baltic“.

Šeštadienį „Lietuvos rytas“ pranešė, kad kratos metu R. Kurlianskio darbo vietoje buvo rastas visuomenei gerai žinomų asmenų sąrašas – atsižvelgiant į individualius pomėgius, „MG Baltic“ jiems esą perdavė viskio, degtinės, šampano ar konjako.

Anot dienraščio, dėl savo pavardės šiame sąraše per apklausą STT pernai teko aiškintis ir parlamentarui Mantui Adomėnui. Prie šio politiko pavardės esą buvo užrašyta „vynas 2“.


Šiame straipsnyje: VRKdepolitizavimasPrezidentūra

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių