Prezidentės patarėjas: papildomas uždarbiavimas sukuria elitinį valdininkų sluoksnį

Papildomas uždarbiavimas toje pačioje įstaigoje sukuria elitinį valdininkų sluoksnį ir būtent tokia tvarka gali prieštarauti Konstitucijoje įtvirtintam lygiateisiškumo principui, sako prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Mindaugas Lingė.

Komentuodamas Seimo teisininkų išvadas, kad prezidentės siūlomos pataisos dėl papildomo uždarbiavimo draudimo gali prieštarauti Konstitucijai, M.Lingė pareiškė, jog Konstitucinis Teismas (KT) tokios praktikos išvis nevertino, o „rėmimasis nesama doktrina yra šiek tiek manipuliacinis“.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pateikė išvadą kad prezidentės siūlomas draudimas valdininkams dirbti pagal darbo sutartį valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, gali prieštarauti Konstitucijai.

„Seimo teisininkai vadovavosi Konstitucinio Teismo doktrina, kuri nagrinėja atvejus, kai valstybės tarnautojas nori dirbti darbą kitoje įstaigoje ar institucijoje, o ne toje pačioje, kurioje jau dirba šiuo metu. Gaunasi, kad vieni kalba apie ratus, o kiti - apie batus. Prezidentė apskritai siūlo naikinti ydingą praktiką, kai valstybės įstaigose yra sudaromos galimybės kai kuriems tarnautojams nuolatos dirbti pagal papildomas darbo sutartis su ta pačia institucija. Noriu pabrėžti, kad dėl šių atvejų KT tikrai nėra pasisakęs, tad rėmimasis nesama doktrina yra šiek tiek manipuliacinis“, - antradienį Žinių radijui sakė M.Lingė.

Prezidentės patarėjas tuo pačiu pastebėjo, kad „dvigubo įsidarbinimo institucijoje galimybė kaip tik neleidžia išvengti interesų konflikto, trukdo valstybės tarnautojui atlikti tarnybines pareigas ir kenkia valstybės tarnybos autoritetui,o tai tikrai gali prieštarauti esamai KT doktrinai ir esamiems išaiškinimams“. „Tokie atvejai iškreipia valstybės darbo ir apmokėjimo tvarką, skatinimo sistemą, taip sukuriamas tam tikras elitinis tarnautojų sluoksnis, kuris turi sąlygas pasipelnyti“, - pabrėžė patarėjas.

Prezidentė D.Grybauskaitė yra Seimui pasiūlysi Valstybės tarnybos įstatymo pataisą, kad valstybės tarnautojui neleidžiama „dirbti pagal darbo sutartį valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, taip pat gauti iš jos kitų pajamų nei darbo užmokestis“.

Seimo   teisininkų  teigimu, ši nuostata vertintina kaip prieštaraujanti Konstitucijoje įtvirtintam principui, kad „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, taip pat konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui bei oficialiajai Konstitucinio Teismo suformuluotai doktrinai dėl valstybės tarnautojų teisės dirbti kitą darbą.

„Darbo sutartis su asmeniu, nepaisant to, ar jis yra valstybės tarnautojas, ar nėra, sudaroma dėl tam tikro darbo, kuris reguliuojamas darbo teisės, o ne valstybės tarnybos normų, todėl Valstybės tarnybos įstatymo nustatytos priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar už papildomų užduočių atlikimą, negali būti skiriamos apmokėti už tą darbą, kurio teisinė prigimtis kyla iš darbo teisinių santykių. Lėšos, skirtos valstybės tarnybos funkcijoms (taip pat ir valstybės tarnautojų pareigas einančių asmenų darbui apmokėti), negali būti naudojamos apmokėti kito pobūdžio darbui“, - teigia Seimo teisininkai.

Anot jų, priėmus prezidentės pataisą, Europos Sąjungos (ES) projektams administruoti ir įgyvendinti turėtų būti naudojamos įstaigų lėšos, kurios nėra skirtos šiems darbams apmokėti, o ES projektams vykdyti skirtos lėšos būtų nepagrįstai nepanaudotos ar perskirstytos.

Teikdama savo projektą D.Grybauskaitė akcentavo, kad jis užkirs kelią pasipinigauti valstybės tarnyboje. Pataisos parengtos, kai paaiškėjo, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) už 1,5 mln. eurų užsakė mokslinį tyrimą, kuriam rengti įdarbinta ir 14 pačios ministerijos darbuotojų.

Dažniausiai valstybės tarnautojai papildomas sutartis su savo darbovietėmis sudaro dėl darbo prie ES projektų.

Prezidentūros duomenimis, Sveikatos apsaugos ministerijoje 21 tarnautojas turi papildomas darbo sutartis finansuojamas iš ES projektams skirtų lėšų, pagal jas pernai išmokėta 63 tūkst. eurų. Ūkio ministerijoje sudarytos 7 tokios sutartys, Valstybinė mokesčių inspekcija papildomas sutartis yra sudariusi su 52 tarnautojais, pernai jiems išmokėta 63,8 tūkst. eurų, Informacinės visuomenės plėtros komitete papildomai uždarbiauja 10 tarnautojų.

Pagal Seimo statutą, Teisės departamento išvadą, jeigu joje nurodoma, kad projektas gali prieštarauti Konstitucijai, vertina parlamento Teisės ir teisėtvarkos komitetas.