Prezidentė užsimojo uždėti apynasrį politikų įsteigtų fondų veiklai

Dalis LRT.lt kalbintų politikų tvirtino savo fondų veiklą nutraukę arba sustabdę, kiti net nežinojo, ką jų fondai veikia, treti aiškino, jog po fondo iškaba vykdoma skaidri veikla. Prezidentė Dalia Grybauskaitė mano, jog per tokius fondus gali būti finansuojama partijų veikla, todėl ketina Seimui pateikti įstatymo pataisas, kurios leistų praskaidrinti fondų veiklą.

„Politikai veikia turėdami savo vardo labdaros ir paramos fondus, tačiau jų veikla nėra atskaitinga visuomenei, ataskaitos nėra prieinamos ir viešinamos, todėl prezidentė siūlo įteisinti maksimalaus viešumo principą, kad labdaros ir paramos fondo vardu veikiantys asmenys turėtų teikti viešai ataskaitų rinkinius, kad matytųsi jų aukotojai, kam išleidžiama parama“, – pirmadienį kalbėjo prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė.

Po fondų vėliavomis – ir politinė veikla 

Diskusijos dėl fondų veiklos iškilo aikštėn, kai šių metų gegužę kilo vadinamasis Liberalų sąjūdžio skandalas, kuriame įtariamieji – buvęs šios partijos vadovas Eligijus Masiulis ir koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis.

Po to, kai partijos vairo atsisakė E. Masiulis, Specialiųjų tyrimų tarnyba atliko kratas Laisvės studijų centre, kuriam vadovauja buvęs Kauno meras liberalas Rimantas Mikaitis, ir Seimo nario liberalo Gintaro Steponavičiaus vardo labdaros ir paramos fonde. Šiems fondams paramą yra skyręs ir „MG Baltic“.

Pasak M. Lingės, su politikais susiję fondai kartais užsiima ne tik deklaruojama labdara ir parama, bet ir politine reklama. Pagal prezidentės pataisas būtų galima panaikinti tokio tipo fondo paramos gavėjo statusą, jei būtų nustatyta, kad fondas vykdė draudžiamą veiklą. Šiuo metu prezidentūra turi informacijos, kad Lietuvoje yra daugiau bei 20 su politikais susijusių labdaros ir paramos fondų.

Turėtų būti aiškios veiklos ribos

Darbo partijos vadovas europarlamentaras Valentinas Mazuronis teigė pritariąs prezidentės iniciatyvai dėl politikams priklausančių fondų veiklos skaidrinimo: „Turėtų būti nubrėžta aiški riba tarp labdaros ir politinės veiklos, nes ši riba dabar labai slidi. Mano galva, būtų labai teisinga, jei fondų veikla būtų juridiškai aiškiai reglamentuota.“

„Darbiečių“ vedlys neatmetė galimybės, kad įvairūs politikų fondai, deklaruodami užsiimą labdara, galėjo vienomis ar kitomis formomis remti ir politines partijas. Tačiau V. Mazuronis teigė, kad įstatymų pataisos, kurios jau kelerius metus draudžia juridiniams asmenims remti partijas, nepasiteisino ir partijų finansavimą tik dar labiau nustūmė į šešėlį:

„Šiuo metu galimi rėmimai turi galimybių bei prielaidų įgauti šešėlines formas. Apskritai, dėl rinkimų kampanijų finansavimo tvarkos buvo persistengta. Dabar, likus iki rinkimų mažiau nei dviem mėnesiams, tų rinkimų nelabai kas jaučia. Taip yra ir dėl politinės reklamos, ir dėl finansavimo apribojimų. Ką gi, ko norėjom, tą ir turim.“

V. Mazuronis įsitikinęs, kad būtina ne tik tinkamai reglamentuoti politikų fondų veiklą, bet ir vėl sugrįžti prie teisinių galimybių, kad partijas galėtų skaidriai finansuoti ir juridiniai, ir fiziniai asmenys.

„Taip yra visame pasaulyje. Manau, jog prie panašios tvarkos anksčiau ar vėliau bus sugrįžta ir Lietuvoje“, – svarstė Darbo partijos lyderis.