- Edvardas Kubilius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
NATO reikia naujų sprendimų, o Lietuvai ypač svarbūs tie, kurie susiję su mūsų regionu, nes mūsų kaimynai elgiasi gana agresyviai, LRT RADIJUI prieš NATO viršūnių susitikimą Briuselyje sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Baltijos šalys ir Lenkija turi pasienį su Rusija ir Baltarusija, kuri, deja, karine prasme susiliejusi su Rusija. Todėl, kad galėtume užblokuoti Rusijos pastangas izoliuoti mus nuo galimos pagalbos, NATO reforma [...] mūsų regionui būtina“, – pabrėžia šalies vadovė.
– Vykstate į NATO viršūnių susitikimą Briuselyje. Kaip, atsižvelgdama į geopolitinę situaciją, apibūdintumėte šio susitikimo svarbą?
– NATO į formalius susitikimus, kur priimami rimtesni sprendimai strateginiais klausimais, renkasi kas dvejus metus. Šis susitikimas labiau skirtas tarpiniam pasitarimui, pasiruošimui kitiems metams. Bet, kaip paminėjote, geopolitinė situacija gana įtempta, juo labiau kad tarp svarbių NATO narių turime naujus vadovus – JAV prezidentą Donaldą Trumpą ir Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, kurie dalyvaus šiame susitikime.
Kad galėtume užblokuoti Rusijos pastangas izoliuoti mus nuo galimos pagalbos, NATO reforma – greitesnis sprendimų priėmimas, nuolatos atnaujinami gynybos planai, konkretūs kariniai pajėgumai ir scenarijai dėl regioninės oro gynybos atsiradimo – mūsų regionui būtina.
Galbūt įdomesnis niuansas, kad bus atidaromas naujas ilgai statytas NATO būstinės pastatas, kuriam Lietuvos įmonė „Ergolain“ sukūrė minkštus baldus. Tai įdomu, bet svarbiausia, žinoma, kad kalbėsime apie geopolitinę situaciją, apie NATO iššūkius ir kokių reformų reikia imtis visiems. Tai ir greitesnis reagavimas, pasiruošimas kibernetinių atakų atgrasymui, įvairios pratybos, finansavimas (nes dar daug NATO narių savo gynybai ir pajėgoms skiria nepakankamai finansavimo).
Žinoma, jau matomas naujų sprendimų poreikis, juos įvardysiu ir aš. Ypač tuos, ko reikia mūsų regione, kokių reformų NATO reikia norint apginti rytinį NATO šalių regioną, nes mūsų kaimynai, deja, elgiasi gana agresyviai – mes matome ir pasiruošimą puolamosioms pratyboms prieš Vakarus „Zapad 2017“.
Taigi aktualijos keičiasi, bet jų ir iššūkių nemažėja, todėl šis susitikimas ir simbolinis, ir pažintinis, ir paruošiamasis prieš formalius sprendimus kitais metais.
– Ko dar, jūsų nuomone, iš Aljanso partnerių reikėtų Lietuvai?
– Norėčiau kalbėti apie regioną, nes Lietuva nėra išskirta – jei reikės gintis, reikės visam regionui, nes Baltijos šalys ir Lenkija turi pasienį su Rusija ir Baltarusija, kuri, deja, karine prasme susiliejusi su Rusija. Todėl, kad galėtume užblokuoti Rusijos pastangas izoliuoti mus nuo galimos pagalbos, NATO reforma – greitesnis sprendimų priėmimas, nuolatos atnaujinami gynybos planai, konkretūs kariniai pajėgumai ir scenarijai dėl regioninės oro gynybos atsiradimo – mūsų regionui būtina.
Visi šie klausimai patenka ir į mūsų poreikius, ir liečia pačios NATO kokybinių reformų ir pokyčių poreikį. Taigi viskas yra bendra visam regionui, todėl mes kalbame, kad visas regionas, esant poreikiui, turi būti ir apgintas, ir gebėtų apsiginti.
– Šią savaitę bendravote su Gruzijos prezidentu, kuris paprašė jūsų paramos. Kokia Lietuvos pozicija kalbant apie Gruzijos ir NATO santykius?
– Mes tiek Ukrainą, tiek Gruziją palaikome visais formatais – turiu galvoje ir integracijos, ir bendradarbiavimo procesus Europos Sąjungoje, ir, be jokios abejonės, karinio bendradarbiavimo srityje. Todėl mūsų interesas, kad NATO išsaugotų ir išlaikytų atvirų durų politiką – kad šalys, kurios bus pasirengusios ir norės stoti, galėtų tai daryti.
Dar kovo mėnesį, kai Gruzijos prezidentas buvo Lietuvoje, kalbėjome, kad galėtume būti ta šalis ar viena iš šalių, galinčių palaikyti Gruzijos norą artimiau bendradarbiauti su NATO šalimis ir ateityje turėti narystės galimybę. Be abejo, Lietuva palaiko šį norą ir intencijas, o ketvirtadienį, NATO susitikimo metu, Briuselyje aš vėl užsiminsiu apie būtinumą išsaugoti ir išlaikyti NATO atvirų durų politiką.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pranešėjas T. Gailius tikina pats paviešinęs savo tapatybę1
Generalinei prokuratūrai pareiškus, kad Seimo laikinoji komisija atskleidė Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus asmens duomenis, jis pats sako su šiuo priekaištu komisijai nesutinkantis. ...
-
I. Kačinskaitė-Urbonienė traukiasi iš Darbo partijos5
Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė ketvirtadienį pranešė, kad traukiasi iš Darbo partijos. ...
-
V. Uspaskichas stabdo narystę Darbo partijoje, EP rinkimuose sąrašą ves V. Bukauskas12
Viktoras Uspaskichas stabdo savo narystę Darbo partijoje ir neves partijos sąrašo Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Visgi „darbiečiai“ dalyvaus rinkimuose, pirmasis sąraše bus pirmininko pavaduotojas, parlamentaras Valentinas Bu...
-
V. Tutkus prezidento rinkimuose dalyvauti nebegalės: nesurinko reikiamo rinkėjų palaikymo33
Ketvirtadienį buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, save išsikėlę Arūnas Rimkus ir Gintautas Kniukšta Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nepateikė minimalaus skaičiaus parašų, reikalingų kandidatuoti prezidento rinkimuose. ...
-
Baigėsi parašų rinkimo terminas prezidento rinkimuose: V. Tutkus į VRK atvyko paskutinėmis minutėmis2
Ketvirtadienį baigėsi parašų rinkimo terminas pretendentams į kandidatus prezidento rinkimuose. ...
-
Po STT sprendimo opozicija toliau stabdo NSGK darbą6
Opozicija stabdys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) darbą iki tol, kol nebus sulaukta Generalinės prokuratūros patvirtinimo, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimų dėl viešųjų pirkim...
-
E. Vaitkus VRK įteikė per 31 tūkst. parašų siekiant dalyvauti prezidento rinkimuose6
Prezidento rinkimuose dalyvauti ketinantis medikas Eduardas Vaitkus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) ketvirtadienį įteikė per 31 tūkst. parašų. ...
-
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis G. Jeglinskas VRK pateikė per 26 tūkst. parašų1
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 26 tūkst. rėmėjų parašų. ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Prezidento posto siekiantis A. Veryga VRK pateikė per 36 tūkst. rinkėjų parašų
Prezidento posto ketinantis siekti buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 36 tūkst. rėmėjų parašų. ...