Pasigedo Vyriausybės indėlio užtikrinant kibernetinį saugumą

„Būtina investuoti į kibernetinį saugumą. Čia taip pat yra daug neaiškumų, kai viena ar kita institucija nežino, kuri galiausiai atsako, ir finale dažnai didėjant kibernetinio saugumo atakoms mes matome, kad Vyriausybės koordinacinės rankos tikrai dar trūksta“, - žurnalistams po susitikimo trečiadienį sakė šalies vadovė.

Šių metų pavasarį šalis patyrė kibernetinę ataką, kuri, ekspertų teigimu, buvo viena didžiausių nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Balandžio pabaigoje valstybės įmonės „Infostruktūra“ saugomam Informacinės visuomenės plėtros komiteto serveriui susidūrus su kibernetine  ataka nukentėjo keliolikos valstybinių institucijų informacinių technologijų sistemos.

Viena ar kita institucija nežino, kuri galiausiai atsako, ir finale dažnai didėjant kibernetinio saugumo atakoms mes matome, kad Vyriausybės koordinacinės rankos tikrai dar trūksta.

Atakas patyrė Seimo, Prezidentūros, Vyriausybės, didžiosios dalies ministerijų, įvairių valstybinių institucijų, tarp jų - Valstybinės mokesčių inspekcijos, Centrinės projektų valdymo agentūros tinklalapiai.

Valstybės saugumo departamentas grėsmių ataskaitoje yra įvardijęs, kad didžiausią grėsmę šalies nacionaliniam saugumui kelia su Rusija susiję kibernetiniai įsibrovėliai, įskaitant Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybas.

Prezidentė sakė sutarianti su Vyriausybe, kad 2018 metais Lietuva skirtų 2 proc. bendrojo vidaus produkto krašto apsaugai.

Visgi šios lėšos turi būti panaudamos skaidriai, pridūrė šalies vadovė.

„Reikės investuoti ir viena iš užduočių Vyriausybės yra skaidrinti procesus, kaip naudojamos lėšos, skirtos gynybai“, - sakė D.Grybauskaitė.

Ji taip pat reiškė paramą ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio ketinimams prie Vyriausybės kanceliarijos įsteigti Krizių valdymo centrą, kuris veiktų kilus ekstremalioms situacijoms.