- DMN, Saulius Jakučionis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo viena pagrindinių kalbėtojų Pasaulio ekonomikos forumo diskusijoje tema „Vidurio ir Rytų Europa: nauja darbotvarkė kontinentui“. Diskusijoje taip pat dalyvavo Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ir Ukrainos prezidentas Petro Porošenka.
Prezidentės teigimu, Europa sugrįžta su nauja lyderyste ir nauju įsipareigojimu ateičiai. Pasaulinių iššūkių akivaizdoje mažesnėms valstybės naudinga būti kuo stipresnėje Bendrijoje, todėl Lietuva ir kitos regiono šalys remia glaudesnę integraciją - ekonomikos, kibernetinio saugumo, gynybos srityse.
Būtina kuo greičiau užbaigti Europos Sąjungos (ES) Energetinės sąjungos, vieningos skaitmeninės rinkos kūrimą. „Brexit“, ES pasienyje vykdomos karinės pratybos, situacija Ukrainoje taip pat skatina veikti ir integruotis.
D. Grybauskaitė taip pat pabrėžė, kad gynybos stiprinimas yra vienas pagrindinių prioritetų mūsų regione - rytiniame NATO flange. „Zapad“ pratybos aiškiai pademonstravo, kad susiduriame ne tik su karinėmis, bet ir hibridinėmis grėsmėmis. Todėl kibernetinio saugumo užtikrinimas tampa vis svarbesnis. Lietuva itin aktyvi ES ir NATO plėtojant naujus sprendimus kibernetiniam saugumui užtikrinti ir rengiantis artėjančiam Aljanso viršūnių susitikimui.
Apžvelgdama hibridines grėsmes, Prezidentė akcentavo, kad ES pasienyje Rusijos statoma nesaugi Astravo atominė jėgainė taip pat gali būti pasitelkta kaip nekonvencinis ginklas. Todėl ir Europos Energetinė sąjunga tampa būtina saugumui užtikrinti.
ES Energetinė sąjunga itin svarbi ir stiprinant Bendrijos energetinę nepriklausomybę. Lietuvos vadovė pabrėžė, kad „Nord Stream 2“ dujotiekis neturi ekonominio pagrindo, tai - geopolitinis projektas, kuriuo siekiama vėl padaryti Europą visiškai priklausomą nuo rusiškų dujų. Iš savo regiono patirties žinome, kad dujas Rusija naudoja kaip ekonominio ir politinio spaudimo įrankį. „Nord Stream 2“ projektas kelia pavojų, kad, užuot siekusi kuo labiau diversifikuoti energijos šaltinius ir tiekėjus, ES vėl grįš į energetinės priklausomybės kelią.
D. Grybauskaitė taip pat akcentavo, kad įvairiems iššūkiams įveikti ES turi siekti konsensusu grįstų sprendimų. Tarpusavio supratimas ir gebėjimas susitarti net ir sudėtingiausiose situacijose yra Europos stiprybė, kurią būtina išsaugoti.
Rusijos agresija
Pasaulio ekonomikos forume Davose, Šveicarijoje, dalyvaujanti prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad po šiemet kovą vyksiančių Rusijos prezidento rinkimų ši šalis išliks agresyvi ir destabilizuojanti.
„Galime tikėtis, kad ji (Rusija) išliks nuspėjamai agresyvi ir nuspėjamai destabilizuojanti. Štai su kuo susidursime šiais metais“, – forumo metu vykusioje diskusijoje apie Vidurio ir Rytų Europą sakė Lietuvos vadovė.
Analitikai beveik neabejoja, kad Rusijos prezidento rinkimus laimės dabartinis šalies vadovas Vladimiras Putinas.
Nerimas dėl Rusijos veiksmų Baltijos jūros regione ypač išaugo po 2014 metų, kai ji aneksavo Krymo pusiasalį ir pradėjo remti separatistus Rytų Ukrainoje.
Gina Lenkiją
Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį užstojo Lenkiją ginčuose su Europos Sąjunga (ES), pareiškusi, kad sprendimai Bendrijoje neturi būti primetami.
„Nesvarbu, kokia sudėtinga situacija bebūtų, negalime vieni kitų kaltinti ir gėdinti. Turime rasti konsensusu paremtus sprendimus, nes Europa yra apie supratimą ir sutarimą, o ne apie primetimą, plakimą ir anksčiau nenaudotų instrumentų panaudojimą“, – sakė D. Grybauskaitė Pasaulio ekonomikos forume Davose.
„Pastaruoju metu matome pavyzdžius, kaip institucijos bando jėga primesti kai kuriuos sprendimus, kurie sukėlė pasipiktinimą tarp valstybių narių ir sudarė labai blogą įspūdį kai kurių šalių gyventojams“, – pridūrė ji.
Taip šalies vadovė kalbėjo diskusijoje apie Vidurio ir Rytų Europą, kur dalyvavo ir Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžėjus Duda) ir Ukrainos vadovas Petro Porošenka.
ES svarsto Lenkijai pritaikyti sankcijas dėl prieštaringai vertinamos teismų reformos. Anot Briuselio, ji kelia pavojų teisinės valstybės principams.
Lenkiją valdantys dešinieji teigia, jog 2015 metų pabaigoje inicijuota pertvarka būtina siekiant kovoti su korupciją ir išlaisvinti teismų sistemą nuo komunistinio praeities šešėlio.
Pasak A. Dudos, panašios institucijos yra ir kitose ES valstybės, pavyzdžiui, Ispanijoje ar Švedijoje.
„Aš nesuprantu, kodėl mūsų reformos Lenkijoje yra antidemokratinės, tačiau tokios pačios institucijos kitose ES šalyse yra tinkamos“, – sakė Lenkijos prezidentas.
Jis tvirtino besidžiaugiantis, kad pastaruoju metu Europos Komisija su Varšuva bent palaiko dialogą.
„Tai iš tikrųjų labai svarbu, nes, patikėkite manimi, tai yra kažkas naujo. Prieš kelis mėnesius nebuvo jokio dialogo, buvo tik Europos Komisijos narių diktatas“, – kalbėjo A. Duda.
ES 2017 metų pabaigoje taip pat kreipėsi į Teisingumo Teismą dėl Lenkijos, Čekijos ir Vengrijos atsisakymo sutikti su pabėgėlių perkėlimo kvotomis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Su G. Kirkilu atsisveikina buvę kolegos ir politiniai oponentai: jis buvo valstybės žmogus6
Vilniuje atsisveikinti su mirusiu buvusiu Ministru pirmininku Gediminu Kirkilu renkasi kolegos ir politiniai oponentai. ...
-
Seimas – už griežtesnes sankcijas baltarusiams, bet prieš jų ir rusų kelionių ribojimus2
Seimas antradienį atmetė siūlymus riboti Rusijos ir Baltarusijos piliečių keliones į tėvynę, tačiau yra linkęs pritarti projektui, metams pratęsiančiam nacionalines sankcijas jų atžvilgiu ir griežtinančiam sąlygas baltarusiams. ...
-
Parlamentas linkęs griežtinti įkalinimo sąlygas iš bausmės atlikimo vietos pabėgusiems žmonėms
Seimas antradienį po svarstymo pritarė įstatymo pataisomis, kuriomis siūloma sugriežtinti įkalinimo sąlygas iš bausmės atlikimo vietos pabėgusiems nuteistiesiems. ...
-
Vilniuje atsisveikinama su buvusiu Lietuvos premjeru G. Kirkilu22
Antradienį nuo vidurdienio sostinėje galima atsisveikinti su savaitgalį mirusiu buvusiu premjeru Gediminu Kirkilu. ...
-
F. Jansonas tikina, kad prezidentas negali išeiti atostogų6
Prezidento patarėjas Frederikas Jansonas teigia, kad antros kadencijos siekti apsisprendęs šalies vadovas Gitanas Nausėda rinkiminės kampanijos metu išeiti atostogų negali, nes, pasak jo, tokia galimybė ne tik nėra teisiškai reglame...
-
Prezidento patarėjas: Lenkija leido pranešti apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą7
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas sako, kad Varšuva praėjusią savaitę leido pranešti apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų Vilniuje sulaikymą, o Lietuvos teisėsauga apie tai nebuvo įspėta, nes pastaruo...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai10
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
L. Kasčiūnas vyksta į Švediją, su kolegomis aptars saugumo ir gynybos pramonės klausimus10
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas antradienį su darbo vizitu vieši Švedijoje. ...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas priėmė palankias pataisas „Rheinmetall“ investicijoms7
Seimas sudarė palankias sąlygas dideliems vietos bei Vakarų gamintojams, įskaitant Lietuvoje gamyklą ketinančią statyti Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau ir paprasčiau statyti gamyklas. ...