Prašo prezidentės vetuoti Šeimos stiprinimo įstatymą kaip diskriminacinį

Kreipimesi teigiama, kad toks įstatymas priimtas ne šeimoms stiprinti, bet įteisinti jų rūšiavimą.

Nevyriausybininkai ir akademikai taip pat atkreipia dėmesį, kad prezidentei pasirašius šį įstatymą, valstybės biudžeto lėšos būtų skiriamos su Katalikų bažnyčia siejamoms organizacijoms, pranešė Lietuvos žmogaus teisių centras.

Anot kreipimosi autorių, įstatymas remiasi lyčių papildomumo, o ne lyčių lygybės principu, o tai leidžia perkonstruoti šalyje veikiančią pagalbos šeimoms sistemą ir diskriminuoti šeimas, kuriose dėl vienos ar kitos priežasties nėra vyro ir moters papildomumo – vienišų tėvų šeimas, išsiskyrusias motinas ar tėvus, našlius ir t. t.

Tai, kad Seimo nariai nubalsavo už tokį įstatymą, rodė, kad ne šeimų gerovė, o poreikis rūšiuoti žmones yra pagrindinis priimamų sprendimų variklis.

„Kai susilauki vaikų (nesvarbu – santuokoje ar ne), tikiesi, kad valstybė, ypač tokia, kurios populiacija tirpsta bene sparčiausiai pasaulyje, atliks namų darbus: parems šeimą, suteikdama kokybiškas viešąsias paslaugas, kurios padeda derinti privačius ir profesinius įsipareigojimus, užtikrins visaverčio vaikų ugdymo galimybes ir sveikatos apsaugą. Tikiesi, kad įstatymų kūrėjams užteks padorumo nesikišti į asmeninį žmonių gyvenimą (...). Tai, kad Seimo nariai nubalsavo už tokį įstatymą, rodė, kad ne šeimų gerovė, o poreikis rūšiuoti žmones yra pagrindinis priimamų sprendimų variklis“, – sako Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė.

Tarp kreipimosi autorių yra Žmogaus teisių organizacijų koalicija, Moterų informacijos centras, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras, Atviros Lietuvos fondas, Lietuvos medicinos studentų asociacija, koalicija „Galiu gyventi“, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“, viešoji įstaiga „Europos namai“, Lietuvos neįgaliųjų forumas, Romų visuomenės centras, kiti.

Spalio 19 dieną Seimas priėmė Šeimos stiprinimo įstatymą. Už jį balsavo 60 Seimo narių, penki buvo prieš ir devyni parlamentarai susilaikė. Numatyta dokumento įsigaliojimo data – kitų metų kovas.

Įstatymo preambulėje apibrėžiama, kad „šeimos pagrindas yra laisvas vyro ir moters apsisprendimas prisiimti šeimai būdingas moralinio ir teisinio pobūdžio pareigas“, o „vyro ir moters papildomumas yra šeimos, kaip pirminės ir prigimtinės bendruomenės bei palankiausios vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinkos, kūrimo pagrindas“.

Įstatymas numato, kad šeimos politikai formuoti ir įgyvendinti bus kuriamos naujos institucijos: Nacionalinė šeimos taryba, Šeimos politikos komisija, savivaldybių šeimos tarybos.

Įstatyme taip pat numatytos abstrakčios valstybės ir savivaldybės institucijų pareigos padėti šeimoms „parengti vaikus ir jaunimą savarankiškam gyvenimui“, sudaryti palankias sąlygas šeimos verslui, formuoti šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų, palankią mokestinę ir socialinio draudimo sistemas, sudaryti sąlygas gauti būsto nuomos mokesčio ar kredito dalies kompensaciją, užtikrinti galimybes šeimoms gauti būtiną pagalbą ir pan.

Šis projektas parengtas ir registruotas dar praėjusioje Seimo kadencijoje, jį iniciatoriai sakė parengę reaguodami į prastėjančią demografinę situaciją.