- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Politologė Margarita Šešelgytė sako, kad dujotiekio projektas „Nord Stream 2“ turi būti vertinamas karinio saugumo aspektu, nes jis sudaro prielaidas lengviau militarizuoti Švedijos Gotlando salą, kuri turi ypatingą reikšmę į Baltijos šalis atvykti NATO sąjungininkų pajėgoms.
„Negali taip tiesiai šviesiai imti ir apkaltinti rusus, kad jie militarizuoja Gotlando salą, nes kol kas tų veiksmų nėra, bet atsiveria galimybės. Čia rizikos vertinimo dalykas, aš labai tikiuosi, kad tos NATO valstybių institucijos, kurios dirba su karinių rizikų vertinimu, turi tą omeny“, - BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologė M.Šešelgytė.
Švedijos estų bendruomenė, protestuodama prieš „Nord Stream 2“, balandžio pabaigoje išplatino rezoliuciją, kurioje reiškia susirūpinimą dėl Rusijos veiksmų Gotlande ir galimybių Rusijai per Gotlandą plėsti įtaką Baltijos jūroje.
Pasak M.Šešelgytės, scenarijus, kad per Gotlandą Rusija siektų labiau kontroliuoti Baltijos jūrą, yra galimas.
„Klausimas - kiek bus noro ir kokia bus situacija. Turint omenyje, kaip elgiasi Rusija, (...) aš manau, kad tokio scenarijaus galima tikėtis. Viskas priklauso nuo intencijų. Ar norės kažką padaryti, ar nenorės. Bet 2015 metais Rusijoje buvo pratybos, kuriose dalyvavo per 30 tūkst. karių, ir pratybų scenarijus buvo užgrobti Baltijos jūroje esančias salas: Gotlandą, Alandų salas ir Danijos Bornholmą. Jeigu tos salos atsidurtų rusų kontrolėje, į Baltijos jūrą patekti nebeįmanoma. Tai kam pratybas daryti, jeigu neturi jokių intencijų, tikslų, menkiausių idėjų apie tai?“, - svarstė politologė.
Jos teigimu, „Nord Stream 2“ statyba gali būti puiki priedanga rusų žvalgybai.
„Jeigu jie stiprintų darbus Gotlando uoste, tai yra puiki žvalgybinė platforma. Tu siunti darbuotojus, kurių dalis gali būti karininkai, ir jie renka informaciją. Gotlando sala nuo Švedijos yra per 100 kilometrų, nuo Latvijos per 100 kilometrų, nuo Estijos per 100 kilometrų, sėdi, žvalgai situaciją, ir jeigu nori, priimi atvykstančias pajėgas. Greitai pasitvarkai ir Baltijos jūra užblokuota“, - galimą scenarijų apibūdino M.Šešelgytė.
Anot jos, susirūpinimą dėl „Nord Stream“ būtų galima iškelti NATO viršūnių susitikime Varšuvoje. Lietuvai jame atstovaus prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Tas projektas yra vertinamas kaip komercinis, todėl visos diskusijos, visi argumentai, naudojami diskusijose, yra komerciniai: ekonominiai, ekologiniai. Saugumo diskusijų kaip ir nėra beveik, tai galbūt ir verta būtų iškelti tame formate, kur diskutuojami karinio saugumo klausimai“, - kalbėjo politologė.
Aiškindama Gotlando reikšmę Baltijos šalių gynybai, ji sakė, jog kol kas dalis Švedijos, įskaitant Gotlandą, ir Suomijos teritorijų vis dar nedengiamos Rusijos oro gynybos sistemų ir būtent per ten galėtų atvykti pagalba konflikto atveju.
„Mūsų teritorijos yra visiškai dengiamos iš Karaliaučiaus, taip pat dengiama dalis teritorijų Baltijos jūroje šalia mūsų krantų. Patekimas į Baltijos valstybes iš kitų valstybių iš tiesų sukurtų labai didelį pavojų, riziką pajėgoms, nes jos turėtų kurį laiką skristi, eiti per tas teritorijas, kurios yra dengiamos tų sistemų. Gotlando sala yra už tos sistemos pasiekimo ribų, už šių ribų taip pat yra didžioji dalis Suomijos ir Švedijos teritorijos. Jeigu Gotlando sala yra užimama, tai radarų pasiekimas persikelia daug aukščiau (šiauriau) ir praktiškai į Baltijos jūrą gynybai patekti nebeįmanoma. Tokiu atveju Baltijos valstybės yra beveik neapginamos“, - konstatavo ji.
Lietuvos vadovai, kalbėdami apie „Nord Stream 2“, šiuo metu pabrėžia energetinio saugumo klausimą, aiškindami, kad ES taps labiau priklausoma nuo Rusijos dujų milžinės „Gazprom“.
„Gazprom“ yra numačiusi, kad „Nord Stream 2“ turėtų būti pradėtas tiesti 2018 metų balandžio 1 dieną. Pernai rugsėjį „Gazprom“ su penkiomis Europos bendrovėmis (Vokietijos „Basf“ ir E.ON, Prancūzijos „Engie“, Austrijos OMV, Nyderlandų ir Didžiosios Britanijos „Shell“) pasirašė susitarimą dėl bendros įmonės, kuri įgyvendintų Baltijos jūrą kertančio 10 mlrd. eurų vertės dujotiekio „Nord Stream“ plėtros projektą.
Numatoma iki 2019 metų pabaigos nutiesti dvi papildomas „Nord Stream“ gijas, kurios vamzdyno metinį pralaidumą padidintų dukart iki 110 mlrd. kubų.
Planuojamas „Nord Stream 2“ dujotiekio paleidimas sutampa su numatyta Rusijos dujų tranzito per Ukrainą sutarties galiojimo baigtimi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: Europa pajėgi suteikti Ukrainai jos prašomų „Patriot“ sistemų
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europa yra pajėgi suteikti Ukrainai jos prašomų „Patriot“ oro gynybos sistemų. ...
-
I. Šimonytė: ne visi kandidatai į švietimo ministrus gali norėti priimti šį pasiūlymą
Svarstydama apie kandidatus į švietimo ministrus, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad „pavardžių visada yra“, bet ne visi jos akimis tinkami pretendentai gali norėti šiuo metu priimti pasiūlymą vadovauti ministerijai. ...
-
D. Žalimas klaida vadina žmonos ir „laisviečių“ sutartį dėl konsultacijų13
Valdančiųjų „laisviečių“ kandidatas prezidento rinkimuose Dainius Žalimas sako, kad partijos ir jo žmonos sutartis dėl konsultacijų rinkimų kampanijos metu buvo klaida, o išmokėti pinigai grąžinti. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
VRK: dovanodamas gėles moterims Kaziuko mugėje I. Vėgėlė papirkinėjo rinkėjus18
Kandidatas į prezidentus advokatas Ignas Vėgėlė, dovanodamas gėles moterims Kovo 8–osios proga Vilniuje, Kaziuko mugėje, pažeidė draudimą papirkti rinkėjus, ketvirtadienį nutarė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). ...
-
G. Nausėda: jeigu nesvarstysime dėl 14 sankcijų paketo Rusijai, tai bus didelis nusivylimas
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europos Vadovų Taryboje (EVT) kels klausimą dėl 14 sankcijų paketo Rusijai. Anot jo, jeigu šiuo klausimu nebus diskutuojama, tai bus didelis nusivylimas, ypač toms šalims, kurios taip pat ragina kovoti ...
-
I. Šimonytė su Armėnijos parlamento vadovu aptarė glaudesnius santykius su ES
Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį su Armėnijos Nacionalinės Asamblėjos pirmininku Alenu Simonyanu (Alenu Simonjanu) aptarė dvišalius santykius, saugumo padėtį Pietų Kaukazo regione, glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga (E...
-
„Valstiečiai“ dėl pranešėjo komisijos darbo ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą
Seime ketvirtadienį teikiant laikinosios komisijos išvadas dėl vadinamosios pranešėjo istorijos, „valstiečiai“ ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl laikinosios komisijos darbo. ...
-
L. Mogenienė paliko Demokratų frakciją Seime3
Seimo narė Laima Mogenienė pasitraukė iš opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“. ...
-
I. Šimonytė žada pritarti VSD pranešėjo komisijos išvadoms11
Premjerė Ingrida Šimonytė žada pritarti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios laikinosios Seimo komisijos išvadoms. ...