Politologai nesutaria dėl D. Grybauskaitės galimybių tapti ES prezidente

Apžvelgdama ketvirtuosius kadencijos metus Dalia Grybauskaitė neatsakė į klausimą, ar ji sieks aukščiausio posto dar penkeriems metams. O gal ją labiau domina ES prezidento pareigos? Juk dabar, Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai, D. Grybauskaitė jau tapo aktyvi ir matoma užsienio politikoje ir artimiausią pusmetį tą gali išnaudoti didesniam autoritetui įgyti.

Prezidentė šią savaitę metinėje spaudos konferencijoje pasidžiaugė, kad buvo suvaldyta finansų situacija ir užtikrintas ekonomikos augimas, kad pagal grafiką statomas suskystintųjų dujų terminalas, pradėjo veikti biokuro birža, dėl neteisėto praturtėjimo iškelta daugiau kaip 150 bylų, o įgyvendinant teismų vadovų rotaciją, teisėjų gretose esą lieka vieni geriausiųjų.

Politologas Lauras Bielinis sako, kad prezidentės kalba šiemet buvo švelnesnė, ji vengė aštrių kampų ir nekalbėjo apie tas veiklos sritis, kurios priskiriamos būtent valstybės vadovui.

„Buvo visiškai apeiti santykiai su kaimynais, nors ataskaitoje kažkaip turėjo būti pažymėta, kad praėjusiais metais su artimiausiais kaimynais išties buvo labai aštrus santykis, ypač su Lenkija, ir tas aštrumas išėjo būtent iš prezidentės kalbėsenos, kuri buvo ne vieną kartą kritikuojama tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje“, – sako L. Bielinis.

Dar vienas pažymėtinas prezidentės ataskaitos bruožas – ji tradiciškai įgėlė Vyriausybei. Ir, pirmiausia, dėl nesugebėjimo apsispręsti, ar statys atominę jėgainę Visagine.

„Matome, kad daugelis strateginių sprendimų atidėti rudeniui. Ir kol kas labai panašu, kad pažadų ir ketinimų stadija yra nepraėjusi, kad Vyriausybė šiek tiek užtruko pažadų ir ketinimų stadijoje“, – metinėje spaudos konferencijoje kalbėjo D. Grybauskaitė.

Veiklos apžvalgoje prezidentė akcentavo ir šalies ūkio, ir energetikos srityje vykdomus projektus, pavyzdžiui, kad pagal grafiką įgyvendinamos suskystintųjų dujų terminalo statybos ar kad auga šalies ekonomika. Nors, apžvalgininkai pastebi, kad tai Vyriausybės veiklos arena.

„Prezidentas šioje veikloje dažniausiai asistuoja Vyriausybei, padeda vykdyti tas funkcijas, kurias Vyriausybė privalo vykdyti pagal Konstituciją. Bet iš kalbos mes turėjome suprasti, kad tai prezidentės veikla ir jos veiklos rezultatai. [...] Visa ta kritika, kuri labai nedidelė, bet vis dėlto buvo tam tikri jos elementai, yra susieta ne tiek su siekiu parodyti, kur klydo Vyriausybė, kiek su siekiu parodyti, kad Vyriausybė klydo, o ji – ne“, – mano politologas L. Bielinis.

Politologas Kęstutis Girnius, priešingai, sako, kad suformavus Vyriausybę, prezidentė vengė ją kritikuoti, o jos pačios veikla tapo pasyvesnė: „Jei kas nors klaustų, ką ji padarė per pastarąjį pusmetį, aš manau, kad tikrai reikėtų pagalvoti, kas tai buvo“.

Nepaisant to, K. Girnius teigia, kad ketvirtieji kadencijos metai prezidentei buvo sėkmingi.

„Ta prasme, kad ji pagaliau rizikavo. Per pirmuosius trejus metus, nors visi kalbėjo apie geležinę ledi, ji visą laiką buvo ganėtinai atsargi ir mėgino rengti kovas tik tada, kada jas gali laimėti. Šįkart ji, gal ir peržengdama savo įgaliojimus, bet labai kietai pasisakė po pirmojo rinkimų [į Seimą] turo, bandydama sustabdyti Darbo partijos atėjimą į valdžią, ir manau, kad jai pasisekė. Kažkokia prasme tai yra teigiamas dalykas, nes vis tiek Darbo partija turi per daug šešėlių“, – sako K. Girnius.

Be abejo, visus domina, ar D. Grybauskaitė sieks prezidento posto dar penkeriems metams. O gal ji mąsto apie aukštas pareigas Europos Sąjungos struktūrose? Nors iki rinkimų liko tik metai, prezidentė neskuba atsakyti, kaip ji elgsis, nors dabartiniai jos reitingai nekelia abejonių, kad ji laimėtų rinkimus Lietuvoje.

„Aš manau, kad nulems Lietuvos žmonės ir Lietuvos žmonių nuomonė. Manau, kad jūs patys [žurnalistai] pasistengsite tą nuomonę man pateikti, tai yra, jūs padarysite apklausas“, – spaudos konferencijoje sakė prezidentė.

Vertindami D. Grybauskaitės galimybes Europos Sąjungos vadovų postų varžytuvėse politologai taip pat nėra vienos nuomonės.

„Ji puikiai supranta, kad Lietuvoje yra gana reali galimybė. Na, o europarlamentinės struktūros, nepriklausomai nuo to, kokios ten pozicijos, – iš tikrųjų tai yra kol kas tik prielaidos, tik gandai, kalbėjimai aukštose, nepasiekiamose sferose. Ji nėra naivi ir puikiai suvokia, kad realistinis variantas yra prezidentavimas Lietuvoje“, – įsitikinęs L. Bielinis.

„Tikimybė, kad galėtų perimti [Europos Sąjungos prezidento] H. van Rompuy postą yra ganėtinai rimta, nes ji dabar turi tą svarbų tarptautinį apdovanojimą iš Vokietijos, diplomatai kalba, kad ieškoma moters iš mažos šalies – tai labai gerai tinka, ir trečia, ji yra buvusi komisarė, yra dirbusi ES, intymiai susipažinusi su tos sistemos tvarka. Tai gautų prezidentę, vadovę, kuri būtų veiksminga nuo pirmosios dienos“, –  mano politologas K. Girnius.

Kol prezidentė nieko konkretaus nesako apie savo sprendimą siekti antros kadencijos Lietuvoje, konservatorių lyderis Andrius Kubilius jau dabar žada jai paramą.

„Aš prognozuočiau, kad ji dalyvaus Prezidento rinkimuose ir pratęs tuos darbus, kuriuos vykdė iki šiol. Jeigu ji apsispręstų, tai aš tikrai drąsiai ir tvirtai raginčiau partiją paremti jos kandidatūrą“, – teigia A. Kubilius.

Antras pagal reitingus po D. Grybauskaitės Socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius viename iš paskutiniųjų pasisakymų tikino, kad prezidento posto turėtų siekti partijos vadovai. Pasak politologų, tikėtina, kad socialdemokratai, jei ne partijos lyderio, tai bent vieno iš jo pavaduotojų kandidatūrą kels kitąmet vyksiančiuose Prezidento rinkimuose.



NAUJAUSI KOMENTARAI

JONAS LIETUVIS

JONAS LIETUVIS portretas
Būtų labai gera ES . Matytų ir suprastų daugiau už bet kurį iš didelės valstybės. Bet mums reikalingesnė čia.

info LIETUVOS ŽEMĖ

info LIETUVOS ŽEMĖ portretas
Visiems visiems visiems Vengrijos įstatymų leidėjai gruodžio 17 dieną didele persvara nubalsavo už konstitucijos pataisą, uždrausiančią užsieniečiams pirkti Vengrijos žemės ūkio sklypus. Tačiau Lietuvos įstatymų leidėjams vengriškas pavyzdys yra nereikalingas. Todėl mes patys išsaugokim protėvių palikimą Lietuvą savo vaikams. Burkimės ir organizuokim referendumą. Nes Lietuvos žemių išpardavinėjimas užsieniečiams yra sukčių sumanytas Lietuvos naikinimas. Lietuvos žemės referendumo savanorių grupė didėja, bet nėra pakankamai didelė pradėti parašų rinkimą. Labai trūksta žmonių, kurie galėtų padėti organizuotis ir platinti žinią. Reikalinga suburti bent 3000 žmonių savanorių grupę daugiau nei 300000 parašų surinkimui. **************************************************** Registracija: tel. 8 698 02118 pranciskus.sliuzas@kaisiadorys.lt **************************************************** Šie metai yra lemtingi Lietuvai. S a v a n o r i ų paieškai liko 47 dienos.

Pinokis

Pinokis portretas
Kaip įdomu kai dundukai komentuoja. Šemetos Lietuvai taip pat nereikėjo, kuris sėkmingai dirba Briuselyje. Grybauskaitė taip pat turi visas galimybes tapti ES komisare. Tad nesirkime svetima liga. Tave, komentatoriau ne tik Prezidentu, bet ir meru niekas neišrinks. Juk norėtum pastrapalioti, kaip kažkada Šustauskas, ania ?
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių