Politologai: didžiausia D. Grybauskaitės stiprybė virto keliomis silpnybėmis

Kuo Dalia Grybauskaitė, siekianti antrosios Prezidento kadencijos, skiriasi nuo Dalios Grybauskaitės prieš penkerius metus? Politologų manymu, prezidentė jau nebėra „visų kandidatė“, o pakišti koją rinkimų kampanijoje gali jos tyla ir klausimai, į kuriuos kandidatė vengia atsakyti.

Žurnalisto Edmindo Jakilaičio poklabis su politologu Tomu Janeliūnu, portalo lrt. lt vyriausiuoju redaktoriumi Vladimiru Laučiumi ir portalo 15 min. vyriausiuoju redaktoriumi Rimvydu Valatka LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“.

– D. Grybauskaitė pareiškė: „Naujas formas įgavę oligarchiniai dariniai skaldo ir dalinasi Lietuvą nutolindami mūsų visų geresnio gyvenimo viltis“. Panašu, kad ji aukojasi ir eina kovoti. Pone Valatka, ar Jūs taip supratote Prezidentės pareiškimą.

– Jūs pacitavote ne pačią geriausią pareiškimo vietą. Pacituosiu dar geresnę: „Lietuvai atsigaunant aktyvėja ir mūsų valstybę griaunančios bei grobstančios jėgos. Tiek išorėje, tiek šalies viduje jos sėja destrukciją ir nepasitikėjimą Lietuva, stabdo svarbiausius valstybės raidai projektus, pamina demokratines ir konstitucines vertybes“. Ar žinote, nuo ko nurašyta ši citata? Tai yra trumpas VKPB – visasąjunginės komunistų partijos bolševikų kursas ir pagrindinė Stalino mintis, kad socializmui vystantis ir stiprėjant, klasių kova aštrėja.

Kitaip tariant, kapitalizmui vystantis dabar Lietuvoje priešų vis daugėja. Toks Prezidentės pareiškimas nuteikia graudžiai ne tik dėl to, kad jai iš pasąmonės išplaukė, ką ji žinojo, dėstė bet ir dėl to, kad ji neturi patarėjo, kuris tą kalbą peržiūrėjęs pasakytų: Ponia Prezidente, tai reikėtų truputį kitaip suformuluoti.

– Pone Janeliūnai, ką Jūs manote apie trumpą Prezidentės pareiškimą?

– Pareiškimas galėjo būti ir kitoks. Jo ir nėra, išskyrus vienintelę žinią, kad Prezidentė eina į rinkimus su ta pačia žinia kaip ir prieš penkerius metus. Tai ne tas žingsnis, kuris realiai pradeda rinkimų kampaniją, nes buvo praleista proga pasinaudoti platesne auditorija, galbūt surengti spaudos konferenciją ir atsakyti, ką, kaip ir kodėl bus siekiama daryti kitoje kadencijoje.

– Pone Laučiau, ar Jūs Prezidentės pareiškime nepasigedote kažkokios idėjos, naujo tikslo, kuris iškeltų viziją, kryptį, nurodančią, vardan ko ji kandidatuoja?

– Nepasigedau dėl paprastos priežasties: aš jau seniai rinkimuose nesitikiu nei turinio, nei idėjų. Nieko keista, kad ir šį kartą idėjų neišgirdome. Deja, tai ne tik prezidento, bet ir Seimo rinkimų kampanijos ypatumas. Idėjų sumažėję tiek, kad ieškoti adatos šieno kupetoje tikrai nebeverta. Jei kalbėtume apie rimtą pasirinkimą, galbūt šiais laikais labiau verta rinktis, ką skaityti iš kelių gerų knygų negu rinktis iš kelių kandidatų į prezidentus ar Seimo narius.

– Yra dar kelios diskutuotinos tezės Prezidentės pareiškime. Pavyzdžiui, kad tapome gerbiami tarptautinėje bendruomenėje. Suprask, tai yra penkerių metų nuopelnas. Jūs sutinkate su tuo?

– Mes jau seniai tapome gerbiami tarptautinėje bendruomenėje, o dėl kai kurių pastarųjų metų sprendimų tos pagarbos galėjo ir sumažėti. Nors kalbėti apie tarptautinę politiką yra Prezidento konstitucinė priedermė, ši sritis daugeliui žmonių nėra labai suprantama ir įdomi. Teko girdėti nemažai kritikos D. Grybauskaitei, kad ji kažko nepadarė, kad jai bus daug sunkiau dirbti, nes teks pasiaiškinti, kodėl nepadarė. Tačiau nemanau, kad daugeliui rinkėjų įdomu narplioti praeitį ir aiškintis, kas padaryta ar nepadaryta, pavyzdžiui, užsienio politikoje. Daug svarbiau žinoti, kas bus daroma. Deja, atsakymo į tai dar nėra.

– Grįžtant prie užsienio politikos. Pone Valatka, koks Jūsų vertinimas?

– Kadangi nebuvo įvardintos valstybės, galima sakyti, kad Prezidentė primygtinai liepė surasti CŽV kalėjimą Lietuvoje. Manau, kad dėl šio žingsnio mes tikrai buvome gerbiami Baltarusijoje ir Rusijoje. Tačiau ar tapome labiau gerbiami JAV, ar su savo sąjungininkais Lenkijoje ir Amerikoje pagerinome santykius? Manau, gerokai pabloginome. Jeigu kiltų koks nors konfliktas, pirmiausiai Lietuvą turėtų ginti Lenkijos divizijos, o mes tai išleidžiame iš akių. Susidaro įspūdis, kad valdant D. Grybauskaitei Lenkija tapo didesnė priešė negu Rusija.

O kalbant apie tai, kas naujo Prezidentės pareiškime, tai šis tas naujo yra. Per praėjusius rinkimus D. Grybauskaitė sakė: aš noriu ir galiu. Dabar gi liko tik „noriu“ ir kažkas panašaus į „privalau“. Kai būnant valdžioje lieka tik žodis „noriu“, irgi yra labai liūdna.

– Pone Janeliūnai, ar galima apskritai formuluoti tokį teiginį, kad Lietuva per pastaruosius metus tapo gerbiama tarptautinėje bendruomenėje?

– Apie pagarbą kalbėti sudėtinga, nes kiekvienas ją supranta skirtingai. Visų pirma, reikia patiems save gerbti ir apie tai taip pat kalbėjo D. Grybauskaitė. Pagarba sau irgi turi iš kažkur atsirasti. Manau, per pastaruosius metus buvo keletas dalykų, kurie privertė daugiau pagarbos rodyti ir patiems sau, ir prisiprašyti iš kitų.