- Paulina Levickytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nutarus įkurti Pasaulio lietuvių vienmandatę rinkimų apygardą, Lietuvoje iš 71 vienmandatės apygardos liks 70. VRK, remdamasi geografo Rolando Tučo skaičiavimais, siūlo panaikinti dvi apygardas – Dzūkijos ir Pietų Žemaitijos bei sukurti papildomą Pašilaičių apygardą Vilniuje.
Pasak politologų, apygardų ribų perbraižymas prieš kiekvienus rinkimus – normalus procesas, tačiau, pabrėžė jie, ribų keitimus visuomet seka ir politinis interesų kontekstas.
Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė teigia, kad naujos vienmandatės apygardos atsiradimas Vilniuje gali būti palankus dešiniosioms partijoms.
„Aišku, apygardos atsiradimas Vilniuje iš principo gali būti palankus dešiniesiems. Nors Vilnius yra gana nevienalytis, jeigu pažiūrėsim – šiaurinė ir centrinė Vilniaus dalis yra labiau palanki dešiniesiems, o pietinės dalys yra gerokai kitokios ir savo tautine struktūra. Tad nėra viskas taip jau vienareikšmiška. Bet Pašilaičiuose gal ir galėtų (rinkimai. – ELTA) būti naudingi dešiniesiems“, – Eltai sakė profesorė.
Jai pritaria ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius. Anot jo, Lietuvos regionuose populiaresnės centro kairės partijos, o miestuose – centro dešinės.
„Tai bus naudingiausia centro dešinės partijoms. Regionuose balsuoja už centro kairės partijas dažniau. Vilniuje balsuojama už centro dešinės partijas. Tokią prielaidą galima daryti“ , – sakė jis.
Tai bus naudingiausia centro dešinės partijoms. Regionuose balsuoja už centro kairės partijas dažniau. Vilniuje balsuojama už centro dešinės partijas.
A. Krupavičius pažymi, kad vienmandačių rinkimų apygardų ribų keitimas gali būti aktualus ir tautinių mažumų partijų atstovams.
„Rinkimų apygardų ribų kaitaliojimas gali turėti politinį aspektą. Galima subraižyti taip, kad būtų palankios vienai ar kitai partijai. Lietuvoje, matyt, jautrumo daugiau yra Vilniaus krašte, kur yra Lietuvos lenkų rinkimų akcijos kandidatai. Jeigu būtų norima kaip nors riboti jų galimybes rinkimuose, galima braižyti ribas, kad patektų į vieną rinkimų apygardą daugiau nelenkų mažumos rinkėjų, o lietuvių ir kitų tautybių rinkėjų. Tokiu atveju galimybės būti išrinktiems mažėtų“, – teigė jis.
Tačiau, pažymėjo A. Krupavičius, šiuo atveju apygardų ribų keitimas nėra procesas, kurį dėl partikuliarinių išskaičiavimų sąmoningai remtų politinės partijos. Kita vertus, profesorius atkreipė dėmesį, kad apygardų ribų perbraižymas turėtų remtis visais numanomais kriterijais, o ne tik gyventojų skaičiaus kitimu.
„Su rinkimų apygardų ribomis nebūtų jokių problemų, jeigu gyventojai būtų homogeniški tiek politiškai, etniškai ar pagal kitus kriterijus. Tuomet nebūtų kažkokių ypatingų problemų. Pirmiausia turime etniškai gyvenančių grupių tam tikrose teritorijose. Todėl rinkimų ribų peržiūrėjimą reikėtų atidžiai stebėti. Todėl partijų politikai neturėtų žvelgti į rinkiminių apygardų ribų keitimą tik kaip į techninį, administracinį veiksmą“, – sakė jis.
A. Ramonaitės teigimu, vienmandačių rinkimų apygardų ribų perbraižymas prieš artėjančius rinkimus nėra stebėtinas. Anot jo, šalyje vidinė migracija nuolat vyksta, o ir Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad skirtumai tarp vienmandačių rinkimų apygardų turi būti minimalūs.
„Taip atsitinka dėl mūsų vidinės migracijos ir dėl to, kad Konstitucinis Teismas nusprendė, jog tos ribos tarp apygardų turėtų būti labai nedidelės, nes kitaip iškraipoma rinkėjų valia. Dabar prieš kiekvienus rinkimus reikia peržiūrėti, jeigu kažkas neatitinka tų proporcijų, tai tenka perskirstyti. Nemanau, kad čia yra kažkokių slaptų kažkieno užmojų. Bet kad tai turės kažkokią įtaką rinkimų rezultatams, žinoma, gali turėti. Akivaizdu, kad mūsų rinkėjų balsavimas mieste ir kaime gana skiriasi. Vilnius pakankamai išsiskiria savo politinėmis nuostatomis. Dabar apygardų Vilniuje padaugėja, o provincijoje sumažėja, tai gali turėti tam tikrą įtaką“, – sakė ji.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė teigė norinti pamatyti įslaptintą Seimo komisijos medžiagą1
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad prieš apsispręsdama, ar palaikyti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios komisijos išvadas, norėtų susipažinti su jos surinkta, bet įslaptinta medžiaga. ...
-
Į prezidentus kandidatuojantis D. Žalimas VRK pateikė per 22 tūkst. rinkėjų parašų1
Prezidento posto siekiantis Dainius Žalimas ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 22 tūkst. jo kandidatūrą remiančių rinkėjų parašų. ...
-
NATO pulkininkas P. Nielsenas: Lietuva niekada nebus viena, čia saugu gyventi16
Narystės NATO dvidešimtmetį mininti Lietuva yra saugi vieta gyventi ir priklausydama Aljansui ji niekada nebebus viena, sako NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje vadas pulkininkas Peteris Nielsenas. ...
-
V. Fiodorovas teigia esąs pavargęs nuo Darbo partiją lydinčių skandalų: galbūt laikas pasileisti1
„Darbiečių“ frakcijos Seime seniūnas Viktoras Fiodorovas teigia esąs pavargęs nuo Darbo partiją nuolat lydinčių skandalingų istorijų. Todėl politika teigia turįs partijai pasiūlymą „pasileisti“. ...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Darbo partijos būstinėje – neramumai: už vieno asmens veiksmus gali tekti atsakyti visai partijai?7
Darbo partija – vėl teisėsaugos akiratyje. Jos būstinėje antradienį apsilankė Finansinių nusikaltimų tyrimų (FNTT) tyrėjai. Tiesa, Europos prokuratūra neatskleidžia, dėl ko konkrečiai pradėjo tyrimą. Dabartinis partijos pirminin...
-
Premjerė apie ambasadoriaus Lenkijoje paieškas: tai – vis dar procese1
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad naujojo Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje paieškos vis dar vyksta. ...
-
V. Bakas apie Seimo VSD pranešėjo komisijos išvadą: tik aklas gali nematyti įrodymų7
Prezidentas Gitanas Nausėda neturėtų menkinti laikinosios komisijos darbo, sako parlamentiniam tyrimui dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istorijos vadovavęs parlamentaras Vytautas Bakas. Pasak jo, tik aklas gali nematyti tyrimo i...
-
Seimo NSGK pirmininku konservatoriai siūlo skirti A. Pocių4
Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija nauju Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku siūlo skirti Arvydą Pocių. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...