Seimas tirs, kam LRT leidžia pinigus | KaunoDiena.lt

Seimas tirs, kam LRT leidžia pinigus

Seimas penktadienį nutarė atlikti parlamentinį tyrimą dėl Lietuvos radijo ir televizijos ūkinės, finansinės, vadybinės veiklos. Už tai balsavo 59 parlamentarai, prieš buvo 18, niekas nesusilaikė.

„Tvarkietis“ Petras Gražulis prieš balsavimą pareiškė, jog kai kuriems Seimo nariams darytas spaudimas, kad jie nebalsuotų LRT klausimu. Anot parlamentaro, jo kolegos sulaukė skambučių ir išėjo iš plenarinių posėdžių salės.

Nutarimas dėl komisijos sudarymo priimtas ypatingos skubos tvarka, per vieną dieną.

Parlamentinei komisijai vadovaus Seimo vicepirmininkas „valstietis“ Arvydas Nekrošius. Tarp jos narių nėra liberalų ir socialdemokratų – jie atsisakė dalyvauti tyrimo komisijoje.

Pateikti padriki dokumentai

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė, pristatydama projektą dėl komisijos sudarymo, sakė, kad LRT pateikti atsakymai ir dokumentai reikalauja detalios analizės, o ją geriausiai atliktų laikinoji Seimo tyrimo komisija.

„Visi pateikti LRT atsakymai reikalauja išsamios analizės, ir LRT veikla, kurios detales buvo siekiama išsiaiškinti Seimo narių paklausimuose, reikalinga parlamentinės kontrolės, įvertinant kaip taikomas LRT įstatymas, kiti teisės aktai“, – teigė ji.

Anot A. Širinskienės, net ir po pakartotinio Seimo narių grupės kreipimosi LRT taryba motyvuodama konfidencialumu pateikė ne visą prašytą informaciją, kuri susijusi su LRT valdymu, ūkine ir finansine veikla.

„Net nebuvo pateiktas Seimui siunčiamų dokumentų sąrašas. Dėl to negalima įvertinti, ar visi dokumentai, kuriuos norėta pateikti, yra pateikta“, – tvirtino komiteto pirmininkė.

Jos teigimu, dalis sutarčių su prodiuseriais pateikta be dalies puslapių, priedų, kitu atveju pateikti tik priedai, tačiau nepateikiamos sutartys.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė paminėjo kelias LRT sutartis su privačiais prodiuseriais, kurios kelia daug klausimų. Pasak A. Širinskienės, su vienu prodiuseriu sutarta dėl vienkartinės 130 minučių trukmės laidos sukūrimo, už tai sumokant per 100 tūkst. eurų. Pagal kitą sutartį, už 150 minučių trukmės laidą sutarta sumokėti per 110 tūkst. eurų, be to, LRT dar savais resursais įsipareigojo prisidėti prie laidos kūrimo, todėl programos kaina išauga iki 140 tūkst. eurų.

„Yra sutarčių, kurios pasirašomos kaip neatlygintinos, praleidžiamas penktasis skyrius, kuris vėliau įterpiamas ir atsiranda atlyginimo suma“, – vardijo A. Širinskienė.

Įžvelgė kerštą

Kai kurie opozicijos atstovai siūlymą tirti LRT finansinę, ūkinę veiklą įvertino kaip kišimąsi į žiniasklaidos laisvę, žurnalistų persekiojimą už kritiką.

Konservatorius Mykolas Majauskas kritikavo norą atlikti parlamentinį tyrimą. Jis pareiškė, kad tokiu būdu valdantieji nori su žurnalistais suvesti asmenines sąskaitas.

„Visai neseniai žodžio laisvę žmonės gynė prie nacionalinio transliuotojo, dabar vėl kėsinamasi į žodžio laisvę. Siekiama suvesti asmenines sąskaitas su tais, kurie nebijo jūsų kritikuoti“, – pareiškė jis.

Parlamentaras su kolegomis parengė ir įregistravo LRT įstatymo pataisas, kad Valstybės kontrolė kasmet tikrintų nacionalinio transliuotojo finansinę veiklą, o kas ketverius metus atliktų šios įstaigos veiklos auditą.

Kitas konservatorius Mantas Adomėnas svarstė, kad po tyrimo visuomeninis transliuotojas netektų dalies laisvės, nes kyla rizika, jog kitas jo vadovas bijotų būti kritiškas, užsiimtų savicenzūra.

Liberalas Eugenijus Gentvilas pareiškė, kad jo vadovaujama frakcija į tyrimo komisiją nedeleguos savo atstovų, nes toks tyrimas yra ydingas ir panėšėja į kerštą žiniasklaidai.

„Žinote, kuo baigiasi parlamentiniai tyrimai – po-li-ti-ka-vi-mu“, – sakė E. Gentvilas.

Jis tvirtino, kad jeigu yra abejonių dėl LRT finansų skaidrumo, tegu juos tiria atsakingos institucijos – Viešųjų pirkimų tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Valstybės kontrolė.

Pabrėžia, kad tirs finansus, o ne turinį

Tuo metu A. Širinskienė tvirtino, kad visi keliami klausimai yra finansinio ir vadybinio pobūdžio. Ji pabrėžė, kad nė vieno klausimo apie laidų turinį nėra.

„Dažnai pasigirsta klausimas, ar to negalėtų atlikti kitos institucijos, manau, kad laikinoji komisija neabejotinai pasitelks kitas institucijas, kaip darė kitos tyrimo komisijos“, – sakė komiteto vadovė.

Be to, anot jos, būtina ne tik atskleisti problemas LRT, bet ir imtis jas spręsti.

„Nei STT, nei kitos institucijos tokios galimybės neturi“, – tvirtino A. Širinskienė.

Ji atkreipė dėmesį, kiek Seimui reikia dėti pastangų, kad galėtų vykdyti parlamentinę kontrolę ir gautų informaciją apie valstybės biudžeto lėšų naudojimą.

„Pagalvokime, kiek Seimui reikėjo dėti pastangų, kad nuo lapkričio mėnesio gautų bent dalį informacijos apie tai, kaip naudojamas valstybės biudžetas, kuris sudaro 40 mln. eurų“, – tvirtino „valstietė“.

Seimas du kartus siuntė klausimynus LRT tarybai ir teigė iki šiol negavęs visų atsakymų.

Apkaltino vykdant užsakymus

Konservatorius Andrius Kubilius citavo Konstitucinio Teismo nutarimą, kad „nacionalinio transliuotojo veiklos kontrolės negali atlikti asmenys, kurie susiję su juo tarnybiniais, turtiniais ar finansiniais ryšiais, arba yra kitaip nuo jo priklausomi, arba patys turi savų interesų, susijusių su visuomeninio transliuotojo veikla“.

„Politikai yra tiesiogiai susiję, yra suinteresuoti nacionalinio transliuotojo veikla, nori, kad gražiau juos rodytų“, – teigė jis.

Politikai yra tiesiogiai susiję, yra suinteresuoti nacionalinio transliuotojo veikla, nori, kad gražiau juos rodytų.

„Valstiečių“ frakcijos narys Naglis Puteikis apkaltino LRT šališkumu, vienos nuomonės transliavimu, tvirtino, kad „LRT daug metų yra tapusi politinių užsakymų stalu, kuriame tie politikai, kurie draugauja su grupe draugų, gauna teigiamus reportažus ir teigiamas laidas, o kurie oponuoja valdžiai arba LRT, jie yra visada ten prausiami, nesuteikiant galimybės kalbėti priešingai“.

„Noriu atkreipti dėmesį į Žinių tarnybai vadovaujantį Audrių Matonį, kuris tenkina ne tik politinius užsakymus, bet ir ekonominius. Iš esmės Matonis prekiauja poveikiu, organizuoja šališkus reportažus, nukreiptus prieš viešą interesą, jis organizuoja tokius reportažus konkrečių korporacijų užsakymu, tenkinančius korporacinius užsakymus. Kurioje valstybėje visuomeninės televizija ir radijas tenkina korporacinius interesus, o negina viešojo intereso“, – kalbėjo N. Puteikis.

A. Matonis BNS teigė dėl panašių parlamentaro pasisakymų žiniasklaidoje jau kreipęsis į policiją, jis tvirtino papildysiantis pareiškimą penktadienį N. Puteikio Seime išsakytais teiginiais.

„Tai yra įžūlus šmeižtas ir melagingi kaltinimai“, – kalbėjo LRT televizijos naujienų tarnybos vadovas.

Jis sakė taip pat ketinantis kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija penktadienį išplatino pareiškimą, kad atsiriboja nuo Seimo posėdžio metu Seimo nario N. Puteikio išsakytos asmeninės nuomonės ir atskirų LRT darbuotojų veiklos vertinimo.

„Pateiktas siūlymas sudaryti LRT finansinės ir ūkinės veiklos laikinąją tyrimo komisiją apima tik valstybės skiriamų lėšų naudojimo ir atskaitingumo klausimus“, – pranešime pareiškė LVŽS frakcijos seniūnas R. Karbauskis.

Nori tirti pirkimus

Pagal priimtą nutarimą, Seimo komisija įpareigota iki birželio 1-osios įvertinti LRT tarybos pateiktą 2016 metų veiklos ataskaitą, taip pat įvertinti, „ar LRT valdymo struktūra, įdarbintų darbuotojų skaičius, darbuotojų atlyginimų dydis, pačios LRT kuriamų laidų, LRT kartu su prodiusavimo paslaugas teikiančiomis kompanijomis ar nepriklausomais prodiuseriais bei tik prodiusavimo paslaugas teikiančių kompanijų ar nepriklausomų prodiuserių kuriamų laidų santykis įgalina racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą bei atitinka Lietuvoje esančios rinkos sąlygas“.

Komisija nagrinės, ar LRT valdymo struktūra, apibrėžtos jos funkcijos bei kompetencijų pasidalijimas atitinka europinę nacionaliniams transliuotojams taikomą praktiką, ar užtikrina skaidrų LRT darbą ir sudaro tinkamas sąlygas nacionalinio transliuotojo misijai įgyvendinti.

Parlamentarai taip pat aiškinsis, ar 15 metų neatnaujintas Vyriausybės nutarimas nesukuria prielaidų neskaidrioms pirkimų procedūroms, korupcinei aplinkai atsirasti ir LRT išvengti viešųjų pirkimų procedūrų. Be to, komisijai pavesta nustatyti, ar LRT iš prodiuserių perkamų paslaugų kainos atitinka rinkos sąlygas, ar jo turtas nuomojamas rinkos kainomis ir pan.

Prieš tai kelios dešimtys parlamentarų dukart teikė LRT Tarybai klausimynus, užduodami panašius klausimus, bet visų atsakymų negavo.

LRT taryba iš pradžių atsisakė pateikti Seimui konkrečius duomenis motyvuodama komercinėmis paslaptimis ir konfidencialiomis sutartimis su laidas kuriančiais prodiuseriais bei kompanijomis. Vėliau sutikus prodiuseriams dalį duomenų pateikė.


Šiame straipsnyje: SeimasLRTparlamentinis tyrimas

NAUJAUSI KOMENTARAI

n...

n... portretas
gerai-gerai, kad pajudins tą širšių lizdą...

Sazyningas Lietuvis

Sazyningas Lietuvis portretas
Butina nuodugniai istirti kur isleidziami musu, mokesciu moketoju pinigai, o suradus vagis - grieztai nubausti,

O

O portretas
kas ištirs, kam ir kaip pinigus leidžia seimas su vyriausybe? Svarbiausia - kokią dalį mokesčių mokėtojų suneštų pinigų išleidžia mokesčių mokėtojų naudai, o kokią kvailystėms, niekams ir savo užgaidoms bei vojažams po pasaulį?
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių