- ELTOS, BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas po pateikimo pritarė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės Agnės Širinskienės pristatytai Referendumo įstatymo pataisai, kurioje siūloma nuleisti referendumo kartelę.
Po pateikimo projektą palaikė 57 Seimo nariai, prieš buvo 33, susilaikė 14 parlamentarų.
A. Širinskienė atmetė kolegų abejones dėl Konstitucijos apsaugos sumažinimo, kviesdama labiau pasitikėti gyventojais.
„Jokiu saugumu nerizikuojame. Sunkiai yra įsivaizduojama, kad, pavyzdi, atsiras piliečių grupė, kuri sugalvotų sostinę į Reikjaviką perkelti, tai sunkiai įsivaizduojama situacija“, - tvirtino iš Seimo tribūnos A. Širinskienė.
Jos teigimu, Konstitucinis Teismas turėtų atsakyti, ar toks Seimas apsisprendimas neprieštarauja Konstitucijai.
„Kuriame labai pavojingą precedentą ateityje sumažinti Konstitucijos apsaugos kartelę“ -, pastebėjo konservatorius Mykolas Majauskas.
Referendumo įstatyme siūloma nustatyti, kad sprendimams dėl Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo priimti reikia daugiau kaip pusės referendume dalyvavusių piliečių, tačiau ne mažiau kaip 2/5 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
Pagal dabar galiojantį įstatymą, sprendimas dėl tokių Konstitucijos nuostatų pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
Siūloma, kad nauja Referendumo įstatymo nuostata įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d.
Prezidentė pataisas vetuos
Seimui patvirtinus valdančiųjų siūlymą mažinti referendumo kartelę šiuo metu didesnę apsaugą turinčiam Konstitucijos pirmajam skirsniui, prezidentė pataisas vetuos, sako jos patarėjas Mindaugas Lingė.
„Už Konstituciją balsavo daugiau nei pusė gyventojų – toks yra reikalavimas. Tai ir jos keitimas, ypatingai jos pirmajame skirsnyje esančių straipsnių, tikrai turėtų būti ne mažesne dauguma (...). Nesunku nuspėti, kad prezidentė tikrai vetuotų“, – Žinių radijui antradienį sakė Dalios Grybauskaitės patarėjas vidaus politikai.
Jis akcentavo, kad pirmajame Konstitucijos skirsnyje apibrėžiami pamatiniai valstybės dalykai – kalba, vėliava, teritorija, sostinė, valstybės suverenitetas, todėl sumažinus šiems straipsniams pakeisti būtiną balsų skaičių, anot M. Lingės, būtų sukurtas „neigiamas precedentas“ ir „atsivertų nevaldoma rizika“.
„Prezidentės nuomone, nereikia jokių dirbtinių palengvinimų, labiau reikia ruoštis pačiam referendumui, reikia daugiau dialogo su žmonėmis“, – tikino jis.
Seimas antradienį planuoja balsuoti dėl Referendumo įstatymo pataisos priėmimo. Joje numatoma, kad sprendimas dėl aukštesnę apsaugą turinčio Konstitucijos pirmo bei keturiolikto skirsnio pataisų priimamas, jeigu per referendumą tam pritaria ne mažiau kaip du penktadaliai rinkimų teisę turinčių piliečių.
Šiuo metu Konstitucijos pirmojo ir keturioliktojo skirsnio straipsnius referendumu pakeisti gali daugiau kaip pusė visų balso teisę turinčių piliečių.
Rinkimų teisę Lietuvoje turi maždaug 2,5 mln. piliečių: pusė būtų 1,25 mln. rinkėjų, du penktadaliai – milijonas rinkėjų.
Šis siūlymas gimė po to, kai Seimas rugsėjį patvirtino prezidentės veto dėl anksčiau parlamente priimtų pataisų, sušvelninusių reikalavimus dėl balsų skaičiaus keičiant pilietybę apibrėžiantį Konstitucijos pirmo skirsnio 12 straipsnį.
Kartelę referendumui siūloma mažinti rengiantis referendumui dėl dvigubos pilietybės, jis turėtų vykti kitų metų gegužės 12 dieną ir gegužės 26 dieną, kai planuojami prezidento rinkimų pirmas ir antras turai.
Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės. Dvigubos pilietybės siekia pasaulio lietuvių bendruomenė, tačiau baiminasi, kad esamomis sąlygomis referendumas neįvyktų – balsuoti neateitų pakankamas skaičius žmonių.
Bus kreipiamasi į KT
Seime priėmus sprendimą sumažinti referendumo kartelę didesnę apsaugą šiuo metu turintiems Konstitucijos skirsniams bus prašoma Konstitucinio Teismo (KT) išvados, sako premjeras Saulius Skvernelis.
„Yra numatytas kreipimasis į Konstitucinį Teismą, kad jis pasakytų, (ar tokie pakeitimai galimi – BNS), nes tie reikalavimai, kurie šiandien yra, pagal realią situaciją mes tikrai negalime tikėtis, arba reikia ypatingo sutelktumo, kad referendumas pavyktų“, – antradienį žurnalistams Seime sakė premjeras.
Seimui antradienį planuojama pateikti Referendumo įstatymo pataisas, kad Konstitucijos pirmo bei keturiolikto skirsnio pataisoms reikia, jog referendume tam pritartų daugiau kaip pusė jame dalyvavusių, bet ne mažiau kaip du penktadaliai visų balso teisę turinčių piliečių. Šiuo metu Konstitucijos pirmasis ir keturioliktas skirsnis keičiami tik pusės visų piliečių valia.
Pakeitimus valdantieji argumentuoja siekiu išplėsti daugybinės pilietybės institutą. Tam numatytas referendumas dėl pilietybę apibrėžiančio Konstitucijos 12 straipsnio pataisos, bet dvigubos pilietybės šalininkai baiminasi, kad su dabartiniais reikalavimais pataisos priimti nepavyktų dėl mažo aktyvumo.
S. Skvernelis tvirtino, kad ir sumažinus kartelę ji vis tiek lieka „labai aukšta“.
„Jeigu kas abejoja Lietuvoje, kad galėtų atsirasti žmonių toks kiekis, kad galėtų pamatines mūsų vertybes pakeisit, kažkas visuomenėje yra negerai. Aš manau, kad mes esame tvirti ir netgi šitos kartelės šiek tiek sumažinimas neįtakoja pamatinių dalykų, kurie įtvirtinti“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad Seimas veto atmestų ir pats kreiptųsi į Konstitucinį Teismą išvados, ar toks reguliavimas neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
„Seimas turi teisę veto atmesti, ir aš manau, kad bus padaryta taip, ir atitinkamai bus kreipimasis į Konstitucinį Teismą, nes tikriausiai ne Prezidentūra turėtų aiškinti Konstituciją, o Konstitucinis Teismas“, – antradienį žurnalistams Seime sakė R. Karbauskis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda apie parduotą „Vičiūnų grupės“ verslą Rusijoje: geriau vėliau negu niekada4
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po dvejus metus trukusio proceso pardavus verslą Rusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog jis par...
-
G. Nausėda: pranešėjo komisijos darbas kartais priminė Stalino komisiją4
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios Seimo komisijos darbą prezidentas Gitanas Nausėda palygino su buvusio sovietų diktatoriaus Josifo Stalino veiklos metodais. ...
-
G. Nausėda sureagavo į kritiką: ne A. Bilotaitės reikalas man nurodinėti, ką aš turiu šnekėti47
Apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą pranešęs ir dėl to kritikos susilaukęs prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad ne vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės reikalas yra nurodinėti, ką jam šnekėti. ...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai4
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Žiniasklaida: V. Semeškai paliekant KAM, Gynybos resursų agentūroje dirbti pradėjo jo marti8
Konservatoriui Viliui Semeškai 2022 metais paliekant krašto apsaugos viceministro postą, prieš šios ministerijos veikiančios Gynybos resursų agentūros (GRA) prisijungė politiko būsimoji marti, rašo portalas „Delfi...
-
A. Bilotaitė sukritikavo prezidentą: apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą turi komentuoti tarnybos9
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sukritikavo prezidento Gitano Nausėdos sprendimą pranešti apie galimų Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą. Pasak ministrės, skelbti šią informaciją tarnybų, o ne politi...
-
G. Landsbergis: tankų galime laukti, oro gynybos reikia šiandien9
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lauryno Kasčiūno pasiūlymas sparčiau vystyti oro gynybą yra racionalus, nes tai yra didesnis Lietuvos gynybos poreikis nei tankai. ...
-
Ministras: tokie įvykiai, kaip Izraelio ataka, didina visa apimančio konflikto riziką5
Tokie įvykiai kaip Izraelio smūgis Iranui, apie kurį skelbia JAV žiniasklaida, didina visa apimančio konflikto riziką, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Landsbergis: svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant ET – parama Ukrainai6
Svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant Europos Tarybai (ET) bus parama Ukrainai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Nausėda: Lenkijoje sulaikyti du asmenys, įtariami L. Volkovo užpuolimu Vilniuje15
Lenkijoje sulaikyti du asmenys, įtariami Rusijos opozicijos veikėjo Leonido Volkovo užpuolimu Vilniuje, penktadienį pranešė prezidentas Gitanas Nausėda. ...