Partijų ambicijos miršta tyliai

Per visą nepriklausomybės laikotarpį Lietuvoje buvo įregistruotos net 75 politinės partijos. Šiuo metu liko 41, bet 4 iš jų turi likviduojamo juridinio asmens statusą. Dar 12 Teisingumo ministerijai pastaraisiais metais neteikia savo narių sąrašų, šalies politiniame gyvenime nedalyvauja, nors turėjo rimtų ambicijų įsitvirtinti politinėje arenoje.

Tuštybės mugė?

"Lietuvos protėvių atgimimo", "Lietuvos teisingumo", Lietuvos ūkio, Lietuvos humanistų, "Nepriklausomybės", Tautos pažangos, nepartinių judėjimas "Rinkimai 96" ir panašios partijos jau kurį laiką likviduotos, išregistruotos ar nevykdo veiklos. Bet jų steigėjai kadaise turėjo ambicijų įsitvirtinti šalies politikoje.

Sociologas profesorius Šarūnas Liekis teigia, kad didžioji dalis formaliai šalyje egzistuojančių politinių partijų – fiktyvios.

"Lietuvoje, skirtingai nei Vakarų šalyse, konsolidacijos procesas vystosi gana lėtai. Lėtai nusistovi interesai, kol politikai supranta, ko jie nori. Galiausiai apsisprendimą lemia ir bendravimo bei vidinė kultūra, bendrų veiksmų kultūra. Viso to Lietuvoje nėra. Tada kiekvienas bando artikuliuoti savo atskirą partikuliarinį interesą, todėl steigia savo organizaciją, partiją ar pats save viešai pateikia", – įsitikinęs Š.Liekis.

Pasak jo, Vakaruose toks elgesys nėra integrali tos kultūros dalis, o pas mus – priešingai. Tai ir paaiškintų faktą, kodėl Lietuvoje tiek daug politinių partijų.

"Pasižiūrėkite į tuos asmenis, kurie nuolatos figūruoja populiariuose žurnaluose ar interneto portaluose. Kas jie tokie, iš kur jie? Trys ketvirtadaliai jų yra niekas. Bet jie šmėžuoja žiniasklaidoje, apie juos rašo, juos rodo, kalbina. Aprašinėja jų vestuves, keliones. Tai – to paties reiškinio dalis, kalbant ir apie politines partijas", – teigė Š.Liekis.

Ieško mirusių sielų

Šiuo metu pati gausiausia šalyje yra Darbo partija. 2015 m. kovo 2-osios duomenimis, joje yra 23 tūkst. narių, per dvejus metus "darbiečių" sumažėjo 2 221.

Antroje vietoje pagal narių skaičių yra socialdemokratai, kurių yra daugiau nei 22 tūkst., jų per pastaruosius trejus metus išaugo daugiau nei 5 tūkst., Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų yra beveik 15 tūkst., nuo 2012 m. jų padaugėjo 2 585. Partijos "Tvarka ir teisingumas" narių skaičius irgi nežymiai auga. "Tvarkiečių" sąrašuose – 13 732.

Šių metų savivaldos rinkimuose puikiai pasirodęs Liberalų sąjūdis turi vos 6 732 narius (per dvejus metus jų padvigubėjo). Nepaisant to, Klaipėdos miesto valdžioje jiems pavyko laimėti net 12 mandatų, o Darbo partijos atstovai, kurių už liberalus yra beveik tris su puse karto daugiau, net nepateko į uostamiesčio tarybą.

Mažiausiai narių vienija Stanislovo Buškevičiaus vadovaujama jaunalietuvių partija, tik – 1 015. Vienu nariu daugiau nei "Jaunoji Lietuva" turi tik politinė partija Rusų aljansas.

"Teisingumo ministerija tikrina, koks realiai partijai priklausančių narių skaičius, ar partijų narių sąrašų duomenys sutampa su Gyventojų registro duomenimis patikrinant vardą, pavardę, asmens kodą. Taip pat tikrinama, ar partijoms nepriklauso neveiksnūs asmenys, ar tie patys asmenys nėra kelių partijų nariai, ar nurodyti partijų nariai nėra mirę", – teigė Teisingumo ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus patarėjas Audris Kutrevičius.

Pasak A.Kutrevičiaus, politinių partijų nariai gali būti ir teisti asmenys, jeigu partijų įstatuose nėra numatyta kitaip.

Ne tik Lietuvos piliečiai

Nuo 2015 m. sausio 1 d., įsigaliojus Politinių partijų įstatymo pakeitimams, jų nariai gali būti ne tik Lietuvos piliečiai, bet ir šalyje nuolat gyvenantys kitų ES valstybių piliečiai, kurie įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir be pertraukos pragyveno čia pastaruosius 5 metus.

"Tokie Europos Sąjungos valstybės narių piliečiai, pateikdami prašymą įstoti į Lietuvos Respublikoje įregistruotą politinę partiją, turi patvirtinti, kad jie nepriklauso kitų šalių politinėms partijoms ar politinėms organizacijoms", – pabrėžė A.Kutrevičius.

Politinės partijos steigėjai gali būti tik Lietuvos piliečiai, sulaukę 18 metų. Politinei partijai įsteigti būtina, kad ji šalyje turėtų ne mažiau kaip 2 tūkst. steigėjų. Šie savo ar savo atstovų suvažiavime (susirinkime) turi priimti politinės partijos įstatus, programą ir išrinkti valdymo organus.

Likvidavimo grėsmė

Naujovė yra tai, kad visos veikiančios politinės partijos nuo šių metų gruodžio 14 d. privalės turėti ne mažiau kaip 2 tūkst. narių.

Jeigu partijoje liko mažiau negu įstatyme reikalaujamas narių skaičius, per 30 dienų apie tokį sumažėjimą politinė partija arba Teisingumo ministerija, nustačiusi, kad narių skaičius neatitinka įstatymo reikalavimų, praneša Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Taigi likvidavimo grėsmė kyla ne tik tai 12 partijų, kurios lig šiol nepateikė narių sąrašų, bet ir dar 15 partijų, kurių narių skaičius neviršija 2 tūkst.

Likvidavimas grėstų  Respublikonų partijai, "Jaunajai Lietuvai", Kovotojų už Lietuvą sąjungai, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai, Lietuvos rusų sąjungai, politinei partijai Rusų aljansas, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijai, Lietuvos centro partijai, Žemaičių partijai, politinei partijai "Profesinių sąjungų centras", Socialistiniam liaudies frontui, Tautininkų sąjungai, "Drąsos keliui" bei politinei partijai "Lietuvos sąrašas".

Partija turi būti likviduojama Civilinio kodekso nustatyta tvarka, jeigu per šešis mėnesius po narių sumažėjimo politinės partijos atstovai nenusprendžia jos reorganizuoti ar pertvarkyti.

Politinės arenos užribyje

Lietuvoje šiuo metu įregistruota 41 politinė partija, 4 jų turi likviduojamo juridinio asmens statusą. Iš likusių 37 politinių partijų 12 Teisingumo ministerijai pastaraisiais metais neteikia savo narių sąrašų, šalies politiniame gyvenime nedalyvauja.

"Partija gali priimti sprendimą likviduotis arba jungtis prie kitos politinės partijos. Taip pat partija gali būti likviduota teismo sprendimu. Kai politinė partija nuo 2015 m. sausio 1 d. vienus metus neteikia savo narių sąrašų, Teisingumo ministerija apie tai praneša Juridinių asmenų registro tvarkytojui, kuris inicijuoja likvidavimą", – dienraščiui sakė A.Kutrevičius.

Klaipėdoje savivaldos rinkimuose šį pavasarį dalyvavo 11 partijų ir 2 visuomeniniai rinkimų komitetai. Penkios partijos – Darbo, Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai), Žemaičių, Tautininkų bei "Drąsos kelias" nesulaukė pakankamo klaipėdiečių palaikymo ir liko politinės arenos užribyje.

Taip uostamiesčio rinkėjai parodė, kad šios politinės jėgos nieko nereiškia Klaipėdoje.

Kas laimės rinkimus?

Teigiama, jog kas laimės Seimo rinkimus, jau yra šiokių tokių prognozių, bet niekas iš to rimto mokslo nedaro, tyrimais neužsiima. Politologų teigimu, apmaudu, kad pačios partijos neinvestuoja į ilgalaikius sociologinius tyrimus, kurie joms pačioms labai svarbūs.

"Jie prieš tris mėnesius iki rinkimų vieną apklausą atlieka, ir viskas. Tokiais tyrimais tik formuojama viešoji nuomonė, o ne išsiaiškinama, kas iš tikrųjų visuomenėje vyksta. Todėl burti iš kavos tirščių, kas laimės Seimo rinkimus, labai sunku, nes nėra patikimos medžiagos", – pabrėžė Š.Liekis.

Sociologus glumina, kad apklausose dėl politinių partijų pozicijų Lietuvoje vyrauja milžiniškos paklaidos, esą jei panašiai nutiktų JAV, kad ir municipaliniu lygiu, kiltų skandalas.

Pasak profesoriaus, esant tokioms paklaidoms, negali būti prognozuojami jokie rinkimų rezultatai.

Akivaizdu, kad grumsis tos pačios jėgos, kurios šio metu ir dominuoja. Darbo partijai, kuri save pateikia, kaip kairiųjų pažiūrų, kartu su socialdemokratais teks rungtis dėl to paties elektorato.

Liberalų perspektyvos priklauso nuo to, kaip sugebės konsoliduotis ir kokie jų santykiai bus su konservatoriais, kurie mėgina atsinaujinti.

"Ši partija nenukrypo į kraštutinę dešinę. Jei taip būtų nutikę, į ją būtų pritraukta daugiau marginalų, o tai rinkimuose suteiktų daugiau šansų liberalams. Dabar tai neįvyko. Todėl dėl dalies elektorato liberalams teks rungtis su konservatoriais. Nors konservatoriai, kurie pasiryžę atsinaujinti, tikrai mėgins atkovoti prarastas pozicijas", – mano Š.Liekis.

Teigiama, jog nereikėtų pamiršti "Tvarkos ir teisingumo" bei tautinių mažumų atstovų partijų galimybių, taip pat pavienių nepriklausomų kandidatų, kuriems pasitikėjimą rinkėjai parodė per praėjusius rinkimus.