Seime bus tariamasi dėl kandidatavimo galimybių po apkaltos

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) antradienį aptars Konstitucijos pataisų projektą dėl kandidatavimo galimybių po apkaltos.

Pagrindiniu šiam projektui paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas rengia klausymus ta tema. Savo pataisų variantą komitetui jau pateikė papildomai projektą svarsčiusi Seimo Konstitucijos komisija.

Pernai gruodį Seimas po pateikimo yra pritaręs Konstitucijos pataisų projektui, kuris po apkaltos draustų kandidatuoti į Seimą ketverius metus, tačiau svarstymui į plenarinių posėdžių salę jau grįš TTK siūlomas variantas.

Konstitucijos komisija savo variante siūlo po apkaltos drausti kandidatuoti 8 metus. Pagal jos siūlomą redakciją, "asmuo, šiurkščiai pažeidęs Konstituciją arba sulaužęs priesaiką ir kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš einamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, aštuonerius metus nuo tokio Seimo sprendimo priėmimo dienos negali būti renkamas ar skiriamas į pareigas, kurioms eiti pagal Konstituciją būtina prisiekti".

Tai reiškia, kad praėjus aštuoneriems metams po apkaltos toks asmuo galėtų pretenduoti ir į prezidento, ir į premjero, ir į ministro, ir kitas pareigas, kurioms eiti būtina duoti konstitucinę priesaiką.

Jeigu Seimas patvirtintų šį projektą, per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintas prezidentas, partijos "Tvarka ir teisingumas" pirmininkas Rolandas Paksas galėtų kitąmet dalyvauti prezidento rinkimuose.

Konstitucijos pataisomis siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą dėl per apkaltą pašalintų asmenų kandidatavimo rinkimuose. EŽTT konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui yra neproporcingas jo padarytam nusižengimui.

KT yra konstatavęs, kad asmuo, kuris per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, niekada negali eiti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.

Tam, kad pagrindinis šalies įstatymas būtų pakeistas, už tai du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai.

R.Paksas prezidento pareigų neteko 2004 metų balandį. Jam buvo surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, kai jis išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.